Kajetonas Nagurskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Kajetonas Nagurskis
Nagurskiai
Nagurskių herbas
Nagurskių herbas
Gimė: 1757 m.
Kurtuvėnai
Mirė: 1802 m. balandžio mėn. (~45 metai)
Viena
Tėvai: Jokūbas Ignotas Nagurskis
Mariana Puzinaitė
Sutuoktinis(-ė): Marija Neri
Veikla: Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.

Kajetonas Nagurskis (g. apie 1757 m. Kurtuvėnai – m. 1802 m. balandžio mėn. Vienoje) – Žemaitijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos politinis, karinis ir visuomenės veikėjas.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Žemaitijos bajorų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių ir visuomenės veikėjų Nagurskių giminės. Tėvas Jokūbas Ignotas Nagurskis, motina Upytės apskrities seniūno duktė Mariana Puzinaitė. Brolis Jonas Nagurskis. Su žmona italų dainininke Marija Neri (1778 m. Venecija – 1851 m. rugsėjo 21 d. Piza) vaikų neturėjo. Po K. Nagurskio mirties 1802 m. Marija Neri ištekėjo už kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio, įgijo aristokratišką titulą ir tapo Marija de Neri. Jiems gimė dukterys Amelija (18031858 m.), Ema (18101871 m.), Ida (1813–? m.) ir sūnus Irenėjus Kleopas Oginskis (18081863 m.).

Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Priklausė stambiausių Lietuvos dvarininkų dvidešimtukui. Su broliu paveldėjo Kurtuvėnų dvarą, kuris turėjo 1 000 valakų žemės ir keletą palivarkų, rūmus Vilniuje. Kajetonas buvo paskutinis Kurtuvėnų valdų vyriškos linijos palikuonis. Kurtuvėnų ir kitus dvarus paveldėjo jo sesuo Joana Žukauskienė.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kajetono Nagurskio žmona Marija de Neri

17771782 m. mokėsi Vilniaus universitete. 1782 m. Vilniuje išleido jo paties iš prancūzų kalbos verstą L. du Fresney „Geografijos vadovėlį“, papildė jį medžiaga iš Lenkijos ir Lietuvos istorijos (Geografia krotka na lekcye podzielona dla nauki mlodzi przez L. P. Lenglep du Fresnoy po francuzku napisana a przez J. P. Kajetana Nagurskiego… przelozona, 266 psl.).

17881792 m. atstovavo Žemaitijai Ketverių metų seime. 17871792 m. Šiaulių apskrities vėliavininkas. Per 1794 m. sukilimą priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausybei – Lietuvos aukščiausiajai tautinei tarybai. Rusijai sukilimą numalšinus pasitraukė į Veneciją. Kaip aktyvus lenkų emigracijos Prancūzijoje dalyvis buvo už konstitucinės monarchijos atkūrimą Abiejų Tautų Respublikoje. 1796 m. po Jekaterinos II mirties gavo amnestiją ir atvyko į Varšuvą, o 1797 m. grįžo į Lietuvą ir Vilniuje vedė Mariją Neri. 1800 m. testamentu paleido savo dvarų valstiečius iš baudžiavos.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Drungilas. Jokūbo Ignoto Nagurskio gyvenimo ir veiklos bruožai, Lietuvos dailės muziejaus metraštis, t. 10, 2005 m. II dalis, 2007, p. 143–155.
  • Rita Regina Trimonienė. Nagurskių giminės istorija. Kurtuva. Kurtuvėnų regioninio parko metraštis 2002–2005 m. Nr.8: Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas / leidinį sudarė Salvijus Kulevičius. Kaunas: Lututė, 2006, p. 6-12. ISSN 1392–2955.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rita Regina Trimonienė. Kajetonas Nagurskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 700 psl.