Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.
55°49′42″š. pl. 23°02′51″r. ilg. / 55.8284°š. pl. 23.0474°r. ilg.
| Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia | |
|---|---|
| Bažnyčia 2015 m. | |
| Arkivyskupija | Kauno |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Šiaulių |
| Savivaldybė | Šiaulių rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Kurtuvėnai |
| Adresas | P. Višinskio g. 33 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1796 m. |
| Stilius | vėlyvasis barokas |
| Klebonas | Marius Dyglys (2025) |
| |
Kurtuvėnų šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Kurtuvėnų miestelyje, patvenktos kairiajame Kurtuvos krante. Kultūros paveldo objektas Nr. 1619.[1] Vėlyvojo baroko stiliaus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmąją bažnyčią ant Kurtuvėnų piliakalnio 1472–1495 m. pastatė Mykolas Jogelavičius. Ji minima ir 1597 m. Prie bažnyčios buvo varpinė su 2 varpais, klebonija. Parapijai priklausė malūnas prie Dubysos ir ūkis. Apie 1570–1614 m. evangelikai reformatai bažnyčią pasisavino. Jie po 1614 m. Kurtuvėnuose pasistatė bažnyčią. Ji XVII a. 2-ojoje pusėje sunyko.
1684 m. katalikai pasistatė naują bažnyčią. Nagurskiai 1783–1796 m. pagal Martyno Knakfuso projektą pastatė dabartinę. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. Kapinėse 1858 m. pastatyta koplyčia.
XIX–XX a. Kurtuvėnų parapijai priklausė Gordų filija. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius.[2]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, halinė, dvibokštė, su apside. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora mūrinė. Jame stovi medinė varpinė.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Bažnyčios profilis
-
Kurtuvėnų bažnyčia
-
Kurtuvėnų bažnyčia nuo buvusios turgaus aikštės
-
Bažnyčios bokštai nuo dvaro pusės
-
Kurtuvėnų bažnyčios bokštas
-
Kurtuvėnų bažnyčia remonto metu
-
Kurtuvėnų bažnyčios altorius
-
Kurtuvėnų bažnyčios vargonai
-
Bažnyčios požemiai
-
Bažnyčios fundatoriaus Jokūbo Nagurskio kapas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 1619 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 180

