Vytauto Didžiojo universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kauno valstybinis universitetas)
Jump to navigation Jump to search
Vytauto Didžiojo universitetas
VDU logo.png
Vytautas Magnus University, 2016.jpg
Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcis mokslo ir studijų centras, V. Putvinskio g. 23
lot. Universitas Vytauti Magni
Įkurtas1922/1989 m.
TipasValstybinis
RektoriusJuozas Augutis
Darbuotojų950
Studentų7 000
VietaKaunas, Lietuva
Svetainėvdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – pirmoji nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, klasikinis laisvųjų menų (artes liberales) universitetas, įkurtas Kaune 1922 m., tam tikrais istoriniais laikotarpiais vadintas Lietuvos universitetuKauno universitetu1950 m. sovietams uždarius universitetą, jis bendromis Lietuvos ir išeivijos lietuvių mokslininkų pastangomis atkurtas 1989 m.

Universitete veikia 10 fakultetų: politikos ir diplomatijos, socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų, teisės, ekonomikos ir vadybos, menų, informatikos, katalikų teologijos fakultetai, muzikos akademija. Taip pat – individualių studijų programa „Academia cum laude“, Užsienio kalbų ir Inovatyvių studijų institutai, Botanikos sodas.

Universitete veikia individualių studijų sistema.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą.

1920 m. sausio 27 d. dabartiniame Kauno Maironio universitetinės gimnazijos pastate (Gimnazijos g. 3) atidaryti Aukštieji kursai su šešiais skyriais: Humanitarinių mokslų, Teisės, Matematikos-fizikos, Gamtos, Medicinos ir Technikos. Aukštuosiuose kursuose buvo mokomasi pagal universitetų nuostatas ir programas.

1922 m., reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas.

1922 m. kovo 20 d. einantis prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis, remdamasis 1918 m. gruodžio 5 d. statutu, paskyrė dėstytojus.[1] Į Teologijos fakultetą buvo paskirti Jonas Maculevičius, Aleksandras Grigaitis, Pranas Bučys, Blažiejus Česnys, Kazys Šaulys, Antanas Malinauskas, Antanas Alekna, Pranciškus Dovydaitis, Pranciškus Kuraitis, Stasys Šalkauskas.[1] Į Medicinos fakultetą paskirti Petras Avižonis, Antanas Jurgeliūnas, Leonas Gogelis, Petras Raudonikis, Vladas Lašas, Jurgis Žilinskas.[1] Į Technikos fakultetą paskirti Platonas Jankauskas, Pranas Jodelė, Jonas Šimkus, Jonas Šimoliūnas, Kazys Vasiliauskas, Mykolas Sangaila, Stasys Dirmantas.[1] Į Gamtos-matematikos fakultetą paskirti Vincas Čepinskis, Tadas Ivanauskas, Zigmas Žemaitis, Filypas Butkevičius, Antanas Purėnas, Konstantinas Regelis, Liudas Vailionis, Julijonas Graurokas.[1] Į Socialių mokslų fakultetą paskirti Augustinas Voldemaras, Kazys Būga, Vincas Krėvė-Mickevičius, Augustinas Janulaitis, Eduardas Volteris, Mykolas Biržiška, Jurgis Gerulis, Jonas Jablonskis, Jonas Basanavičius.[1]

1922 m. balandžio 12 d. einantis prezidento pareigas pasirašė universiteto statutą, kurį Steigiamasis Seimas priėmė 1922 m. kovo 24 d.[2]

1922 m. gegužės 29 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Humanitarinių mokslų fakulteto profesorius, kuriais tapo Mykolas Biržiška, Kazys Būga, Jonas Jablonskis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Jonas Yčas[3]

1922 m. birželio 20 d. einantis prezidento pareigas paskyrė Teisių fakulteto profesorius, kuriais tapo Augustinas Janulaitis, Simanas Bieliackinas, Oskaras Buchleris, Mykolas Romeris, Kazys Šalkauskas, Antanas Tumėnas.[4]

1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) vardas.

Tarpukariu tai buvo vienintelis lietuviškas universitetas, kuriame studijavo bei dėstė dauguma žymių to meto intelektualų, aukščiausių Lietuvos pareigūnų, valstybės veikėjų. Čia užsimezgė žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai. Universitete laikytasi liberalios studijų politikos, ypatingą dėmesį skiriant humanitariniams ir socialiniams mokslams, atlikusiems tautos sutelkimo, istorinės atminties puoselėjimo vaidmenį.

1939 m. Sovietų Sąjungai grąžinus dalį okupuoto Vilniaus krašto, 1940 m. VDU padėjo atkurti Vilniaus universitetą: žiemą į Vilnių perkelti Humanitarinių mokslų ir Teisių fakultetai drauge su 1 000 šių fakultetų studentų, mokymo ir pagalbiniu personalu, daugeliu mokymo priemonių bei inventoriumi turint tikslą įdiegti lietuvišką akademinę kultūrą bei tradicijas.

1940 m. birželį Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, rugpjūčio 21 d. Lietuvos sovietinės vyriausybės įsakymu VDU pavadintas Kauno universitetu. Buvo uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai. Rudenį į Vilniaus universitetą perkeltas Matematikos-gamtos fakultetas.

1941 m. hitlerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, universitetui grąžintas Vytauto Didžiojo vardas. Laikinosios vyriausybės kiek pertvarkytas, turėjo 5 fakultetus: Teologijos, Filosofijos, Technologijos, Statybos ir Medicinos. 1943 m. kovo 17 d. vokiečių okupacinė valdžia uždarė beveik visas aukštąsias mokyklas, tai pat ir VDU. Siekdami sudaryti sąlygas jaunimui studijuoti technikos ir medicinos mokslus, grupė uždaryto universiteto dėstytojų tęsė užsiėmimus namuose ir Suaugusiųjų institute. 1944 m. besitraukianti vokiečių kariuomenė susprogdino Fizikos-chemijos instituto rūmus.

1944 m. lapkričio 13 d., Sovietų Sąjungos okupacinė valdžia nutarė vėl atidaryti universitetą, iki 1946 m. veikusį Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto, vėliau – Kauno valstybinio universiteto pavadinimu. 1949 m. birželį uždarytas Kauno valstybinio universiteto Istorijos-filologijos fakultetas.

1950 m. spalio 31 d. Sovietų sąjungos aukštojo mokslo ministro S. Kaftanovo įsakymu nutarta Kauno valstybinį universitetą reorganizuotį į Kauno politechnikos institutą, o Medicinos fakultetą – į Kauno medicinos institutą. Nepaisant uždarymo, VDU akademinė tradicija išliko, iki valstybingumo atkūrimo vystydamasi išeivijoje.

1989 m. VDU atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis, tapdamas pirmąja autonomiška aukštąja mokykla Lietuvoje. Atkurtojo universiteto statutas įteisino akademinės laisvės principą, mokslo ir studijų vienovę. Įdiegta Lietuvoje tuo metu nauja trijų pakopų studijų, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro bei mokslų daktaro laipsniai, sistema. VDU iš kitų šalies aukštųjų mokyklų išsiskyrė modernia, Harvardo universiteto (JAV) modeliu pagrįsta studijų koncepcija, pirmenybę teikiančia ne siauroms ir specializuotoms studijoms, o plačiam, bendrauniversitetiniam išsilavinimui. Iki šiol VDU deklaruoja ištikimybę artes liberales tradicijai ir vertybėms.

Tarptautiniai ryšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytauto Didžiojo universiteto studentai Krante (buv. Vokietija) 1930 metų rugpjūčio 19 dieną
Vytauto Didžiojo universiteto choras prie Latvijos universiteto 1935 metų kovo 4 dieną

Vytauto Didžiojo universitetas didelį dėmesį skiria tarptautiškumo plėtotei. To pradžia buvo 1989 m. atkūrus universitetą atvykusių Lietuvos diasporos atstovų, puoselėjusių intelektualinio ir kultūrinio židinio atkūrimo mintį, paskaitos. Šiandien VDU bendrauja su daugeliu pasaulio universitetų, mokslininkų, vykdo projektus, studentų ir darbuotojų mainus, tobulina studijų bei mokslo tyrimų sistemą.

Vytauto Didžiojo universitetas priklauso svarbiausioms Europos aukštojo mokslo bei tyrimų asociacijoms, tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Europos universitetų asociacija, Europos tarptautinio švietimo asociacija, Baltijos jūros regiono universitetų tinklas, Baltijos studijų progreso asociacija. Universiteto fakultetai taip pat bendrauja su tarptautinėmis organizacijomis, yra jų nariai.

Pagal dvišales bendradarbiavimo sutartis VDU bendradarbiauja su universitetais iš viso pasaulio. Šių sutarčių pagrindu vykdomi studentų ir personalo mainai, stažuotės, organizuojami įvairūs seminarai ir konferencijos, rengiami bendri projektai, atliekami moksliniai tyrimai.

Pasaulio lietuvių universitetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš du dešimtmečius bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas skelbiasi siekiantis tapti viso pasaulio lietuvių akademiniu branduoliu. Universiteto projektas „Pasaulio lietuvių universitetas“ buria lietuvių diasporą, skatina išeivijos ir Lietuvos mokslininkų bei studentų bendradarbiavimą akademiniuose projektuose, pritraukia besidominčius Lietuva ir jos kultūra.

„Pasaulio lietuvių universitetas“ vienija daug veiklų: visus metus organizuojamus kursus „Refresh in Lithuania”, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai), nuotolinio mokymosi galimybes, mainų programas, stažuotes, kurių metu lietuvių kilmės jaunimas atlieka studijų praktiką, įgyja profesinės patirties įvairiose valstybinėse įstaigose, ligoninėse, meno kolektyvuose ir nevyriausybinėse organizacijose.

Mokslo tyrimų ir projektinės veiklos patirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai priklauso įvairių mokslo sričių bei krypčių nacionalinėms bei tarptautinėms profesinėms asociacijoms, skelbia publikacijas Lietuvos ir užsienio mokslinėje spaudoje.

Nuo 2008 m., siekiant integruoti įvairių sričių mokslo tyrimus, Vytauto Didžiojo universitete sutelkta 40 aktyvių mokslininkų grupių, suformuoti mokslo ir tyrimų klasteriai biomedicinos ir fizinių, humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Vytauto Didžiojo universitete yra leidžiama 11 mokslo žurnalų.

Už dalyvavimą moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinę plėtrą, pasiekimus ir nuopelnus kelioms dešimtims VDU mokslininkų įteikta reikšmingų premijų bei apdovanojimų, tarp jų – Nacionalinė mokslo bei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos.

Rektoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. – Lietuvos universitetas

1930 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1940 m. – Kauno universitetas

1941 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

1943 m. – universitetas vokiečių okupacinės valdžios uždarytas.

1944 m. – Kauno valstybinis Vytauto Didžiojo universitetas

1946 m. – Kauno valstybinis universitetas

1950 m. – universitetas reorganizuotas į KPI ir KMI.

1989 m. – Vytauto Didžiojo universitetas

VDU Garbės daktarai ir profesoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VDU garbės profesoriai (tarpukario universiteto):[5]

VDU garbės profesoriai (atkurto universiteto):[6]

VDU garbės daktarai (tarpukario universiteto):[7]

VDU garbės daktarai (atkurto universiteto):[8]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1922 m. statutą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1922 m. kovo 24 d. priimtą Lietuvos universiteto statutą universitetą sudarė šeši fakultetai:[2]

  • Teologijos - filosofijos fakultetas (teologijos, filosofijos, teisių ir istorijos skyriai, 22 katedros)
  • Humanitarinių mokslų fakultetas (18 katedrų)
  • Teisių fakultetas (15 katedrų)
  • Matematikos - gamtos fakultetas (matematikos, fizikos, chemijos, biologijos ir agronomijos skyriai, 22 katedros)
  • Medicinos fakultetas (medicinos, veterinarijos, farmacijos ir odontologijos skyriai, 28 katedros)
  • Technikos fakultetas (statybos, mechanikos, chemijos ir elektrotechnikos skyriai, 17 katedrų)

Universiteto valdymo organai buvo Universiteto taryba (susidedanti iš visų fakultetų tarybų narių ir garbės profesorių), jos vienerių metų kadencijai vis iš kito fakulteto renkami rektorius, prorektorius bei sekretorius, iš pastarųjų bei fakultetų dekanų susidedantis senatas, Universiteto teismas.[2]

Fakulteto valdymo organai buvo Fakulteto taryba (susidedanti iš visų ordinarinių bei ekstraordinarinių profesorių ir docentų), jos renkami dekanas ir sekretorius.[2]

1925 m. kovo 31 d. buvo įkurtas Evangelikų teologijos fakultetas, turėjęs 5 katedras.[9]

Pagal 1990 m. statutą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1990 m. gruodžio 20–21 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo Atkuriamasis senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Globėjų taryba, Priežiūros kolegija, Studentų atstovybė.[10]

Atkuriamąjį senatą, kuris pagal statutą buvo „aukščiausioji sprendžiančioji Universiteto institucija“, sudarė:[10]

  • 30 narių, 1989 m. kovo 30 d. Kauno mokslininkų išrinktų į Atkūrimo tarybą
  • 14 narių, 1989 m. balandžio 28 d. išrinktų į Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybą
  • 41 narių, 1989 m. lapkričio 22–26 d. išrinktų VI (Čikagos) lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume
  • 14 narių, 1989 m. gruodžio 27 d. išrinktų jungtiniame Atkūrimo tarybos, Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro valdybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo posėdyje

Universiteto tarybą sudarė viešo konkurso būdu išrinkti visu etatu dirbantys dėstytojai, turintys mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą, vyresnieji lektoriai ir puse etato dirbantys profesoriai.[10] Pagal statutą Atkuriamasis senatas iki 1996 m. liepos 1 d. turėjo perduoti visus įgaliojimus Universiteto tarybai.[10]

Rektorių 4 m. kadencijai (su kadencijų ribojimu – ne daugiau kaip dvi iš eilės) rinko Atkuriamasis senatas.[10]

Fakulteto valdymo organai buvo taryba (į kurią įėjo visu etatu pedagoginio mokslo personalo nariai, turintys mokslo laipsnius ar pedagoginius vardus, taip pat vyresnieji lektoriai ir puse ar ketvirčiu etato dirbantys profesoriai), kolegija, dekanas, studentų atstovybė.[10]

Pagal 2000 m. statutą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2000 m. spalio 17 d. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo senatas, Universiteto taryba, rektorius, rektoratas, Studentų atstovybė.[11]

Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.[11]

Pagal 2010 m. statutą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2010 m. priimtą statutą universiteto valdymo organai buvo taryba, senatas ir rektorius.[12] Rektoriui patarti turėjo rektoratas.[12]

Fakulteto valdymo organai buvo taryba, dekanas ir pastarajam patariantis dekanatas.[12]

2017 m. Universitetas turėjo 10 fakultetų:[13]

2017 m. VDU taip pat buvo du institutai:[13]

Be to, mokslo prorektoriui buvo pavaldūs Mokslo ir inovacijų departamentas bei Biblioteka, studijų prorektoriui – Studijų departamentas ir Marketingo ir komunikacijos departamentas, Tarptautinių ryšių prorektoriui – Tarptautinių ryšių departamentas ir Plėtros ir analizės centras, Administracijos direktoriui – Valdymo ir investicijų departamentas, Studentų reikalų departamentas, Botanikos sodas.[13] Tiesiogiai rektoriui ir rektoratui buvo pavaldūs Vidaus audito skyrius, Žmogiškųjų išteklių ir teisės departamentas, Finansų departamentas.[13]

Taip pat žiūrėti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 Švietimo darbas“, 1922, Nr. 3-6, 534-536 psl. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 s:Lietuvos universiteto statutas (1922 m. kovo 24 d.)
  3. Švietimo darbas“, 1922, Nr. 7, 67 psl. [2]
  4. Švietimo darbas“, 1922, Nr. 7, 68 psl. [3]
  5. „1922 m. įkurto universiteto garbės profesoriai“ [4] (žiūrėta 2018-08-21)
  6. „Atkurtojo VDU garbės profesoriai“ [5] (žiūrėta 2018-08-21)
  7. „1922 m. įkurto universiteto garbės daktarai“ [6] (žiūrėta 2018-08-21)
  8. „Atkurtojo VDU garbės daktarai“ [7] (žiūrėta 2018-08-21)
  9. Audronė Veilentienė „Universiteto autonomija Lietuvoje 1922–1940 metais“ // „Parlamento studijos“, 2011, nr. 11 [8]
  10. 10,0 10,1 10,2 10,3 10,4 10,5 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto“ 1994 m. birželio 7 d. Nr. I-494 [9]
  11. 11,0 11,1 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2077 [10]
  12. 12,0 12,1 12,2 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2010 m. gegužės 28 d. Nr. XI-859 [11]
  13. 13,0 13,1 13,2 13,3 „2017 m. Vytauto Didžiojo universiteto veiklos ataskaita“ [12]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka