Vladas Lašas (1892)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladas Lašas (1892)
Gimė: 1892 m. sausio 13 d.
Rusija Paupė, Rokiškio valsčius, Rusijos imperija
Mirė: 1966 m. sausio 2 d. (73 metai)
Lietuva Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Janina Lašienė
Vaikai:

Algirdas Lašas
Liudvikas Lašas
Aldona Janina Lašaitė-Šliažienė

Veikla: Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija: Lietuvos demokratų partija
Lietuvos valstiečių sąjunga
Alma mater: Tartu universitetas

Vladas Lašas (1892 m. sausio 13 d. Paupė, Rokiškio valsčius – 1966 m. sausio 2 d. Kaunas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.) – Lietuvos gydytojas fiziologas, alergologas, politinis bei visuomenės veikėjas. Alergologijos pradininkas Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Janina Lašienė, sūnūs Algirdas Lašas ir Liudvikas Lašas, duktė Aldona Janina Lašaitė-Šliažienė. Mokėsi Rokiškio pradinėje mokykloje, 19021910 m. mokėsi Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos katalikų gimnazijoje. 19101911 m. Peterburgo universitete studijavo biologiją, 1915 m. baigė Tartu universiteto medicinos fakultetą. 1926 m. medicinos daktaras. 1946 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

1912 m. dalyvavo Lietuvos demokratų partijos konferencijoje Vilniuje. 19151917 m. Rusijos imperijos kariuomenės karo gydytojas. 19171918 m. studijavo Tartu universiteto Medicinos fakultete.

19181920 m. Rokiškio apskrities ligoninės gydytojas, vedėjas. 1920 m. Kauno karo ligoninės vidaus ligų skyriaus ordinatorius. 19201921 m. dėstė Aukštuosiuose kursuose Kaune, tobulinosi Berlyne ir Lozanoje.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos frakcijai, įėjusiai į LVS ir LSLDP frakcijų bloką. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo atstovas. Aktyviai dalyvavo valstiečių liaudininkų sąjungos veikloje, jos Centro komiteto narys, 1926 m. pirmininkas. [1]

Nuo 1922 m. Lietuvos universiteto (19301946 m. Vytauto Didžiojo universitetas, 19461950 m. Kauno universitetas) dėstytojas, 19241940 m. ir 19441946 m. medicinos fakulteto dekanas, 19401941 m. prorektorius, nuo 1922 m. profesorius. Jo iniciatyva 1929 m. pastatyta Akių, ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 1933 m. – Medicinos fakulteto, 1940 m. – Vytauto Didžiojo universiteto klinikų rūmai. 19511966 m. Kauno medicinos instituto dėstytojas, Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros, 1922 m. įkurtos jo iniciatyva, vedėjas. 19461961 m. Lietuvos mokslų akademijos Gamtos ir taikomųjų mokslų skyriaus akademikas sekretorius. 1948 m. TSRS medicinos mokslų akademijos narys korespondentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tyrė Lietuvos gyventojų įvairių grupių mitybą, pateikė racionalios mitybos pasiūlymų. Pirmasis Lietuvoje ėmė nagrinėti anafilaksijos klausimus – atsiradimą, eigą, paveldimumą, ištyrė anafilaksinio šoko intensyvumą. Sukūrė alergologų mokyklą. 16 vadovėlių aukštosioms ir vidurinėms mokykloms autorius.[2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Anafilaksija, 1926 m.
  • Vitaminai, su A. Gabrėnu, 1939 m.
  • Mitybos mokslo pagrindai, 1945 m.
  • Žmogaus fiziologija, 1965 m.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Lašienė, B. Padegimas. Akademikas Vladas Lašas, Vilnius, 1980 m.
  • Lašas Vladas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 32.
  • Lašas Vladas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1958, t. 14, p. 196.
  • Stakeliūnaitė D., Lašas Vladas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 209–214.
  • Stakeliūnaitė D., Lašas Vladas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 356–357.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žydrūnas Mačiukas. Steigiamojo Seimo atstovai. Seimas
  2. Vladas Lašas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 554 psl.