Skandinavijos bronzos amžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Skandinavijos bronzos amžius
XVII a. pr. m. e. – VI a. pr. m. e.
Haljesta.jpg
Uolų piešiniai
Dab. valstybės: Danija, Švedija, Norvegija
Ist. regionas: Skandinavija
Amžius: bronzos amžius
Lingvistinė gr.: germanai (?)
Nordic Bronze Age.png
Arealas apie XIII a. pr. m. e.
Commons-logo.svg Vikiteka: Skandinavijos bronzos amžiusVikiteka

Skandinavijos bronzos amžius – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, egzistavusi Skandinavijos šalyse XVII-VI a. pr. m. e.

Arealas ir raida[taisyti | redaguoti kodą]

Skandinavijos bronzos amžius išsivystė iš vėlyvojo neolito indoeuropietiškos Virvelinės keramikos kultūros ir buvo paplitęs visoje Danijoje, pietinėje Švedijoje ir Norvegijos pakrantėse. Oskaras Montelijus siūlė dalinti šį laikotarpį į vėlyvąjį ir ankstyvąjį, išskirdamas iš viso 6 laikotarpius: I (1700-1500 m. pr. m. e.); II (1500-1300 m. pr. m. e.); III (1300-1100 m. pr. m. e.); IV (1100-900 m. pr. m. e.); V (900-700 m. pr. m. e.); VI (700-500 m. pr. m. e.).

Bronzos amžių pakeitė Skandinavijos geležies amžius.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šiame laikotarpyje kultūros areale buvo būdingas nuosaikus, šiltas klimatas, toks, koks dabar būdingas šiaurės Prancūzijai ar vidurio Vokietijai. Dėl to kurį laiką Skandinavijoje net buvo auginamos vynuogės. Būdingas didelis gyventojų tankumas, išvystyta žemdirbystė. Tiesa, 850-760 m. pr. m. e. ir VII a. pr. m. e. viduryje būdingi klimato atšalimo laikotarpiai.

Nors bronzos amžius Skandinaviją pasiekė vėliausiai Europoje, vietos gyventojai išvystė aukšto lygio kultūrą. Būdingiausi rediniai - vilnos ir medienos dirbiniai, o taip pat aukšto meninio lygio bronzos bei aukso dirbiniai. Metalus Skandinavijos gyventojai įveždavo iš žemyninės Europos.

Kapavietės pilkapių tipo, paplitę laivo formos kapavietės. Tai liudija apie jūros ir laivininkystės svarbą bronzos amžiaus skandinavų gyvenime. Gausūs petroglifai, kuriuose vaizduojamas to meto žmonių gyvenimas, atspindimi papročiai, ritualai. Juose vaiduojami laivai, žmonės. Paplitęs dvynių motyvas, tikriausiai buvo garbinama deivė-motina, dievo Toro pirmtakas (vaizduojamas kaip būtybė su kūju), dievų Odino ar Tiuro pirmtakai.

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]