Monteoru kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Monteoru kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal Sarata–Monteoru gyvenvietę (Rumunija).

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monteoru kultūra 6000–1600 m. pr. m. e. buvo paplitusi dab. Rumunijos ir Moldavijos teritorijose.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Monteoru kultūros žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gamino kaulinius, akmeninius ir žalvarinius dirbinius: durklai, strėlių antgaliai, kovos kirviai. Būdingi keraminiai indai juodu glazūruotu paviršiumi su reljefiniais ornamentais, vėlyvesni puošti spiralėmis, aukšti su dviem rankenomis ir antropomorfiniai indai.

Gyveno neįtvirtintose ir įtvirtintose (pylimai, grioviai) gyvenvietėse, namus statė ant akmeninių pagrindų. Prie gyvenviečių buvo elipsės formos akmenimis grįstos šventvietės su altoriais ir kapinynais. Mirusieji laidoti nedeginti, kartais apdėti akmenimis. Prie Monteoru gyvenvietės yra turtingas slavų kapinynas – daugiau kaip 1500 palaidotų sudegintų mirusiųjų, įkapės – segės, geležiniai peiliai, bizantiški auksiniai, sidabriniai ir stikliniai indai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Monteoru kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 447 psl.