Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius
Jan Mikałaj Chadkievič. Ян Мікалай Хадкевіч.jpg
Grifas su kardu (herbas)
Grifas su kardu (herbas)
Gimė: 1738 m. gruodžio 14 d.
Gdanskas
Mirė: 1781 m. vasario 2 d. (42 metai)
Černobilis
Tėvas: Adomas Tadas Chodkevičius
Motina: Rozalija Ieva Čapskytė-Hutenaitė
Sutuoktinis(-ė): Marija Liudvika Ževuskaitė
Vaikai:

Vaclovas Chodkevičius,
Rozalija Chodkevičiūtė-Liubomirska,
Aleksandras Pranciškus Chodkevičius,
Juozapas Chodkevičius,
Elžbieta Chodkevičiūtė-Radvilienė,
Ksaveras Chodkevičius

Pareigos: Žemaičių seniūnas, nuo 1765 m.
Žymūs apdovanojimai:

Šv. Stanislovo ordinas, 1764 m.
Baltojo erelio ordinas, 1774 m.

Jonas Mikalojus Ksaveras Chodkevičius (1738 m. gruodžio 14 d. Gdanske1781 m. vasario 2 d. Černobylyje, Abiejų Tautų Respublika) – Adomo Tado sūnus, Grifo su kalaviju herbo rusėnų kilmės LDK didikas, Šklovo ir Naujosios Myšos grafas, Žemaičių seniūnas (nuo 1765 m.), Veliuonos seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jono Mikalojaus Ksavero Chodkevičiaus žmona Liudvika Chodkevič

Gimė Brastos vaivados Adomo Tado Chodkevičiaus ir Rozalijos Ievos Čapskytės-Hutenaitės Chodkevičienės šeimoje. Mokėsi Vilniaus akademijoje, kurią baigęs 1757 m. paskirtas Lenkijos karalystės pulkininku. Septymečiame kare 17581759 m. kovojo Prancūzijos pusėje. 1764 m. išrinktas į konvokacinį seimą, kuris rengė naujo Lenkijos karaliaus rinkimus. Palaikė Rusijos imperijos statitinio Stanislovo Augusto Poniatovskio kandidatūrą, pasirašė jo išrinkimo Lenkijos karaliumi aktą.

Nuo 1764 m. gruodžio 31 d. generolas adjutantas, nuo 1765 m. rugpjūčio 19 d. Žemaičių maršalka, nuo 1765 m. spalio 2 d. – Žemaičių seniūnas.

Baro konfederacijos metu užėmė dviprasmišką poziciją. Viešai apgailestavo, kad gimtąją šalį pavergė svetimšaliai, tačiau tai netrukdė jam remti Prūsijos ir Rusijos karvedžių, kurių kariuomenės saugojo jo valdas. 1778 m. tapo Rusijos imperijos kariuomenės generolu leitenantu.

1765 m. apdovanotas Šv. Stanislovo, 1774 m. gegužės 9 d. – Baltojo erelio ordinais.

Palaidotas Supraslės bazilijonų vienuolyne.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1766 m. sausio 1 d. Podhorcuose (Lvovo sritis) vedė Mariją Liudviką Ževuskaitę (lenk. Maria Ludwika Rzewuska, 1744 m. – 1816 m. vasario 6 d. Černobilyje) Vaclovo Petro Rževuskio dukterį.

Vaikai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]