Mykolas Jonas Gorskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mykolas Jonas Gorskis
Gorski Michal Jan 1717-1776.jpg
Gorskiai
Herbas „Nałęcz“
Herbas „Nałęcz
Gimė: apie 1717 m.
Mirė: apie 1776 m. gegužės 20 d. (~59 metai)
Tėvas: Antanas Andrius Gorskis
Motina: Kristina Kunigunda Bilevičiūtė
Sutuoktinis(-ė): I. Teresė Nagurskaitė,
II. Marijona Regina Vainaitė,
III. Rachelė Marija Petkevičiūtė
Vaikai:

Iš I santuokos:
Fortūnatas,
Adomas,
Stanislovas Augustas,
Rožė,
Barbora,
Liudvikas
Iš II santuokos:
Leonas,
Liudvika Teodora,
Kotryna,
Ona,
Teodora

Žymūs apdovanojimai:
Šv. Stanislovo ordinas
  • Šventojo Stanislovo ordinas (ATR),
  • Rusijos šv. Onos pirmos klasės ordinas (Rusija)

Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1717 m. – 1776 m. gegužės 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikas.

Giminė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų Gorskių giminės. Tėvas Antanas Andrius Gorskis (lenk. Antoni Andrzej Gorski, mirė 1736 m.), motina – Kristina Kunigunda Bilevičiūtė (lenk. Krystyna Kunegunda Billewicz).

Antroji Mykolo Jono žmona Marijona Regina Vainaitė
Žmonos

1738 m. sausio 14 d. vedė Teresę Nagurskaitę (lenk. Teresa Nagurska, apie 1710 m. – apie 1753 m.), Pavenčių seniūno dukrą.

1753 m. lapkričio 11 d. susituokė su Marijona Regina Vainaite (lenk. Marianna Regina Wojna, apie 1720 m. – 1767 m.), Užvenčio seniūno ir Salantų dvarininko Jurgio vainos dukra.

Apie 1770 m. vedė Rachelę Mariją Petkevičiūtę (lenk. Rachela Maria Pietkiewicz, g. apie 1730 m.), Obelių dvarininkų dukrą.

Vaikai

Iš I santuokos:

  • Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1742 m. – 1810 m.), Lenkijos kavalerijos rotmistras, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
  • Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, g. apie 1745 m.), Viekšnių seniūnas.
  • Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, g. apie 1744 m.), husarų brigados pulkininkas, Užvenčio seniūnas, Rietavo tijūnas, LDK iždo raštininkas, Žemaitijos pasiuntinys Ketverių metų seime.
  • Rožė Gorskytė (lenk. Róża Gorska, g. apie 1740 m.); vyras – Tadas Monvydas-Bialozoras, Tendžiogalos ir Rietavo tijūnas, Kairėnų seniūnas.
  • Barbora Gorskytė (lenk. Barbara Gorska, g. apie 1747 m.); vyras – Ignotas Koscialkovskis, Vilkmergės kaštelionas ir maršalka, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
  • Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 17491815 m.), Raseinių seniūno padėjėjas, Rietavo ir Žemaitijos tijūnas.

Iš II santuokos:

  • Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1755 m. – 1807 m.), paskutinis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
  • Liudvika Teodora Gorskytė (lenk. Ludwika Teodora Gorska, g. apie 1760 m.); vyras – Tadas Breol-Pliateris, grafas, LDK ginklininkas.
  • Kotryna Gorskytė (lenk. Katarzyna Gorska, g. apie 1760 m.).
  • Ona Gorskytė (lenk. Anna Gorska, g. apie 1760 m.); vyras – Mykolas Goštautas.
  • Teodora Gorskytė (lenk. Teodora Gorska, g. apie 1764 m. lapkričio 7 d. – 1787 m. kovo 15 d.); vyras – Pranciškus Boufalas-Daraškevičius (lenk. Franciszek Bouffał-Doroszkiewicz), LDK medžioklis, Gardino raštininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius (tėvai - Dobrohostas Kazimieras Boufalas-Daraškevičius (lenk. Dobrogost Kazimierz Bouffał-Doroszkiewicz), Gardino raštininkas, Stakliškių seniūnas ir Rozalija Olševska (lenk. Rozalia Olszewska).

Mykolas Gorskis palaidotas senosios Salantų bažnyčios rūsyje, šalia savo II žmonos Marijonos Reginos Vainaitės-Gorskienės.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1736 m. – Derkinčių seniūnas, 1737 m. – Žemaitijos pataurininkis, 1742 m. – Petychorsko vėliavos įgaliotinis, 1743 m. – Žemaitijos pilies teisėjas, 1745 m. Viekšnių ir 1747 m. Tendžiogalos tijūnas, 1753 m. – Lietuvos iždo tribunolo maršalka, 1758 m. – Užvenčio seniūnas, 1765 m. – Žemaitijos generalinis vėliavininkas, 1766 m. – Žemaitijos kaštelionas.

Pasižymėjo mecenatystėje – fundavo Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios Švč. Dievo Motinos altorių, 1773 m. skyrė lėšų Telšių bernardinų vienuolyno bažnyčios centrinio altoriaus Šv. Antano paveikslo įsigijimui. Jo III žmona Rachelė Marija Petkevičiūtė-Gorskienė 1788 m. pastatė naują medinę Čedasų bažnyčią, fundavo bažnyčios didyjį altorių, dovanojo arnotus, kielikus, monstranciją.[1]

Valdos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolas Gorskis iš tėvo paveldėjo, iš žmonų kaip nuotaikos kraitį gavo ir iš brolių nupirko Telšių paviete Beržėnų, Biržuvėnų, Šarkių, Ketūnų ir Salantų dvarus, Trakų pavieteScipjoniškių ir Lelionių dvarus, o Gardino paviete – Lebiodų bei Olževo dvarus.[2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanotas Abiejų Tautų Respublikos Šventojo Stanislovo ordinu (1772 m.) ir Rusijos šv. Onos pirmos klasės ordinu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]