Mykolas Jonas Gorskis

Mykolas Jonas Gorskis

Gorskiai

Herbas „Nałęcz“

Gimė	apie 1717 m.
Mirė	apie 1776 m. gegužės 20 d. (~59 metai)
Tėvas	Antanas Andrius Gorskis
Motina	Kristina Kunigunda Bilevičiūtė
Sutuoktinis (-ė)	I. Teresė Nagurskaitė, II. Marijona Regina Vainaitė, III. Rachelė Marija Petkevičiūtė
Vaikai	Iš I santuokos: Fortūnatas, Adomas, Stanislovas Augustas, Rožė, Barbora, Liudvikas Iš II santuokos: Leonas, Liudvika Teodora, Kotryna, Ona, Teodora

Žymūs apdovanojimai
Šv. Stanislovo ordinas Šventojo Stanislovo ordinas (ATR), Rusijos šv. Onos pirmos klasės ordinas (Rusija)

Mykolas Jonas Gorskis (lenk. Michał Jan Gorski, apie 1717 m. – 1776 m. gegužės 20 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikas.

Giminė

Kilęs iš Lenkijos karalystės bajorų Gorskių giminės. Tėvas Antanas Andrius Gorskis (lenk. Antoni Andrzej Gorski, mirė 1736 m.), motina – Kristina Kunigunda Bilevičiūtė (lenk. Krystyna Kunegunda Billewicz).

1738 m. sausio 14 d. vedė Teresę Nagurskaitę (lenk. Teresa Nagurska, apie 1710 m. – apie 1753 m.), Pavenčių seniūno dukrą.

1753 m. lapkričio 11 d. susituokė su Marijona Regina Vainaite (lenk. Marianna Regina Wojna, apie 1720 m. – 1767 m.), Užvenčio seniūno ir Salantų dvarininko Jurgio vainos dukra.

Apie 1770 m. vedė Rachelę Mariją Petkevičiūtę (lenk. Rachela Maria Pietkiewicz, g. apie 1730 m.), Obelių dvarininkų dukrą.

Iš I santuokos:

Fortūnatas Gorskis (lenk. Fortunat Gorski, apie 1742 m. – 1810 m.), Lenkijos kavalerijos rotmistras, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
Adomas Gorskis (lenk. Adam Gorski, g. apie 1745 m.), Viekšnių seniūnas.
Stanislovas Augustas Gorskis (lenk. Stanisław August Gorski, g. apie 1744 m.), husarų brigados pulkininkas, Užvenčio seniūnas, Rietavo tijūnas, LDK iždo raštininkas, Žemaitijos pasiuntinys Ketverių metų seime.
Rožė Gorskytė (lenk. Róża Gorska, g. apie 1740 m.); vyras – Tadas Monvydas-Bialozoras, Tendžiogalos ir Rietavo tijūnas, Kairėnų seniūnas.
Barbora Gorskytė (lenk. Barbara Gorska, g. apie 1747 m.); vyras – Ignotas Koscialkovskis, Vilkmergės kaštelionas ir maršalka, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
Liudvikas Gorskis (lenk. Ludwik Gorski, 1749–1815 m.), Raseinių seniūno padėjėjas, Rietavo ir Žemaitijos tijūnas.

Iš II santuokos:

Leonas Gorskis (lenk. Leon Gorski, apie 1755 m. – 1807 m.), paskutinis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės taurininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius.
Liudvika Teodora Gorskytė (lenk. Ludwika Teodora Gorska, g. apie 1760 m.); vyras – Tadas Breol-Pliateris, grafas, LDK ginklininkas.
Kotryna Gorskytė (lenk. Katarzyna Gorska, g. apie 1760 m.).
Ona Gorskytė (lenk. Anna Gorska, g. apie 1760 m.); vyras – Mykolas Goštautas.
Teodora Gorskytė (lenk. Teodora Gorska, g. apie 1764 m. lapkričio 7 d. – 1787 m. kovo 15 d.); vyras – Pranciškus Boufalas-Daraškevičius (lenk. Franciszek Bouffał-Doroszkiewicz), LDK medžioklis, Gardino raštininkas, Šv. Stanislovo ordino kavalierius (tėvai - Dobrohostas Kazimieras Boufalas-Daraškevičius (lenk. Dobrogost Kazimierz Bouffał-Doroszkiewicz), Gardino raštininkas, Stakliškių seniūnas ir Rozalija Olševska (lenk. Rozalia Olszewska).

Mykolas Gorskis palaidotas senosios Salantų bažnyčios rūsyje, šalia savo II žmonos Marijonos Reginos Vainaitės-Gorskienės.

Nuo 1736 m. – Derkinčių seniūnas, 1737 m. – Žemaitijos pataurininkis, 1742 m. – Petychorsko vėliavos įgaliotinis, 1743 m. – Žemaitijos pilies teisėjas, 1745 m. Viekšnių ir 1747 m. Tendžiogalos tijūnas, 1753 m. – Lietuvos iždo tribunolo maršalka, 1758 m. – Užvenčio seniūnas, 1765 m. – Žemaitijos generalinis vėliavininkas, 1766 m. – Žemaitijos kaštelionas.

Pasižymėjo mecenatystėje – fundavo Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios Švč. Dievo Motinos altorių, 1773 m. skyrė lėšų Telšių bernardinų vienuolyno bažnyčios centrinio altoriaus Šv. Antano paveikslo įsigijimui. Jo III žmona Rachelė Marija Petkevičiūtė-Gorskienė 1788 m. pastatė naują medinę Čedasų bažnyčią, fundavo bažnyčios didyjį altorių, dovanojo arnotus, kielikus, monstranciją.^[1]

Mykolas Gorskis iš tėvo paveldėjo, iš žmonų kaip nuotaikos kraitį gavo ir iš brolių nupirko Telšių paviete Beržėnų, Biržuvėnų, Šarkių, Ketūnų ir Salantų dvarus, Trakų paviete – Scipjoniškių ir Lelionių dvarus, o Gardino paviete – Lebiodų bei Olževo dvarus.^[2]

Apdovanotas Abiejų Tautų Respublikos Šventojo Stanislovo ordinu (1772 m.) ir Rusijos šv. Onos pirmos klasės ordinu.