Šklovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šklovas
brus. Шклоў, rus. Шклов
   Coat of Arms of Škloŭ, Belarus.png   
Shklovrat.jpg
Miesto rotušė

Šklovas
54°13′0″N 30°17′0″E / 54.21667°N 30.28333°E / 54.21667; 30.28333 (Šklovas)Koordinatės: 54°13′0″N 30°17′0″E / 54.21667°N 30.28333°E / 54.21667; 30.28333 (Šklovas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Mogiliavo sritis Mogiliavo sritis
Rajonas: Šklovo rajonas
Įkūrimo data: 1520
Gyventojų (2016): 16 425
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠklovasVikiteka
Kirčiavimas: Šklòvas

Šklovas – miestas rytų Baltarusijoje, Dniepro upės pakrantėje, esantis 35 km. į šiaurę nuo Mogiliavo, rajono centras. 16 425 gyventojų (2016 m. sausio 1 d. duomenimis).[1]

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas pavadintas pagal pro jį tekantį upelį - Šklovką.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas pirmą kartą paminėtas 1520 m. pasiuntinio Sigizmundo Herberšteino diplomatinės kelionės į Maskvą ataskaitose. [2]

Šklovas nuo XIII a. pabaigos iki 1772 m. ATR padalijimo priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

XVI a. II pus. – XVII a. I pus. miestas ir visa Šklovo grafystė priklausė Jonui Karoliui Chodkevičiui ir jo broliui Aleksandrui, vėliau – iki XVIII a. I pus. – Kazimierui Jonui Sapiegai. Aleksandras Chodkevičius 1619 m. Šklove fundavo domininkonų vienuolyną, kuriam padovanojo savo privačią biblioteką. 1832 m. vienuolynas Rusijos caro valdžios nurodymu buvo uždarytas.

1762 m. Šklovui suteiktos Magdeburgo teisės.

Po 1772 m. ATR padalijimo Šklovas tapo Rusijos imperijos dalimi.

Šklove savo karjerą pradėjo Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, kuris: 19821983 m. buvo kolūkio „Udarnik“ (Šklovo raj.) pirmininko pavaduotojas, 19831985 m. – Šklovo statybos medžiagų kombinato direktoriaus pavaduotojas, 1985 – 1987 m. – Šklovo raj. Lenino kolūkio partkomo sekretorius, 1987 – 1994 m. – sovchozo „Gorodec“ (Šklovo raj.) direktorius.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XVIII a. rotušė
  • sinagoga
  • miesto sodas
  • šv. Petro ir Povilo bažnyčia, pastatyta 1849 m.
  • paminklas agurkui, pastatytas 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]