Juozapas Antanas Sologubas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozapas Antanas Sologubas
Juzef Antoni Sałahub. Юзэф Антоні Салагуб (1753).jpg
Sologubai
Giminės herbas
Giminės herbas
Gimė: 1709 m. birželio 26 d.
Mirė: 1781 m. gegužės 4 d. (71 metai)
Tėvas: Jonas Mykolas Sologubas
Motina: Elena Šamovskaitė
Sutuoktinis(-ė): Terezė Oginskaitė
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo Erelio ordinas

Juozapas Antanas Sologubas (lenk. Józef Antoni Sołłohub, 1709 m. birželio 26 d. – 1781 m. gegužės 4 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Žemaitijos (17421748 m.) ir Vitebsko kaštelionas (1748–1752 m.), Vitebsko vaivada (1752–1781 m.), Lietuvos Tribunolo maršalka (1751 m.), Sanicko seniūnas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos bajorų Sologubų giminės atstovas, herbo „Pravdič“ savininkas. Bresto vaivados Jono Mykolo Sologubo (apie 16971748) ir Elenos Šamovskaitės (prieš 16851727) vyresnysis sūnus.

1720-tų metų pabaigoje Juozapas Antanas Sologubas buvo užsienio kelionėje. 1733 metais be karalystės metu palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą. Kartu su Leščinskiu buvo Gdanske, kurį 1734 metais buvo apgulusi Rusijos armija, vadovaujama generolo-poručiko Petro Lasio. 1734 metų vasarą, po Gdansko kapituliacijos, pripažino naujo karaliaus Augusto III Vetino valdžią, po to bėgo į Kionigsbergą, kur apsijungė su Stanislovu Leščinskiu. Tik 1736 metais galutinai pripažino Augusto III valdžią.

1737 metais buvo išrinktas nuo Žemaitijos Lietuvos Tribunolo deputatu, po to jį išrinko LDK Dvasinio Tribunolo maršalka. Buvo renkamas pasiuntiniu į seimus 1736, 1738 ir 1740 metais. 1750 metais gavo vadovauti Piatigorsko įgulai ir tapo Baltojo erelio ordino kavalieriumi. 1751 metais tapo Vitebsko deputatu ir Lietuvos Tribunolo vadovu. Tuo metu suartėjo su Čartoriskių magnatų klanu, kuriems palaikant 1751 m. spalio 7 d. buvo paskirtas Vitebsko vaivada.

1767 metais Juozapas Antanas Sologubas įėjo į Radomo konfederacijos sudėtį. Tais pačiais 1767 metais įėjo į seimo komisijos sudėtį, kuri spaudžiant Rusijos pasiuntinio, kunigaikščio Nikolajaus Repnino, buvo priversta patvirtinti ankstesnę ATR tvarką.

1772 metais po Pirmo ATR padalijimo Juozapas Antanas Sologubas atsisakė prisiekti ištikimybę Rusijos imperatorei Jekaterinai II nuo savo valdų, kurios buvo įtrauktos į Rusijos imperijos sudėtį. Nežiūrint į tai, už ypatingus nuopelnus Rusijos imperatorė išsaugojo Juozapui Sologubui jo dvarus. 1776 metais buvo išrinktas į Nuolatinės tarybos iždo departamentą, po to nerodė aktyvumo politiniame gyvenime.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozapo Antano Sologubo žmona Terezė Oginskaitė

Buvo vedęs kunigaikštytę Antoniną Terezę Oginskaitę, Trakų ir Vilniaus vaivados, kunigaikščio Kazimiero Dominyko Oginskio (m. 1733) ir Eleonoros Vainaitės (m. 1738) dukterį. Santuoka buvo bevaikė.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Мацук А. Салагуб Юзаф Антоній // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыкладедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2010. – Т. 3: Дадатак А – Я. – С. 391. – 690 с. – ISBN 978-985-11-0487-7.
Politinis postas
Prieš tai:
Stanislovas Jurgis Oginskis
POL województwo połockie IRP COA.svg
Vitebsko kaštelionas
17481752
Po to:
Simonas Sirutis
Prieš tai:
Martynas Mykolas Oginskis
POL województwo połockie IRP COA.svg
Vitebsko vaivada
17521781
Po to:
Juozapas Prozoras