Šinkų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šinkų
Paplitimas: Gvatemala
Kalbų skaičius: 5
Kilmė:

šinkų

ISO 639-2:

xin / xinc1237

Xincan languages.png
Klasifikacija:

Šinkų kalbos (xinca) – beveik išnykusi, smulki indėnų kalbų šeima, kurios kalbos buvo vartojamos Centrinėje Amerikoje: pietryčių Gvatemaloje, didžiojoje Salvadoro dalyje ir pietų Hondūre. Šias kalbas vartojo indėnai šinkai.

Nenustatyti jokie šinkų kalbų ryšiai su kitomis kalbomis, nors dar 1920 m. Lehmann pasiūlė hipotezę, kad šios kalbos giminingos lenkų kalboms. Šinkų kalbose gausu skolinių iš majų kalbų, tai, matyt, nulemta didelės majų kultūrinės įtakos.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos 4–5 šinkų kalbos:

  • Jupiltepekės šinkų – išnyko ~1920 m.
  • Chumaitepekės šinkų – 1997 m. buvo nunykusi ar išnykusi.
  • Čikimuliljos šinkų – 1997 m. buvo nunykusi ar išnykusi.
  • Gvaskapano šinkų – 1997 m. buvo nunykusi ar išnykusi.
  • Sinakantano šinkų – išnykusi(?)

Laikoma, kad žmonių, gyvai vartojančių šinkų kalbas nebelikę, tėra tik pusėtinai dar kalbančių.[1] 1991 m. Gvatemalos Santa Rosos ir Chutiapos departamentuose rasti 25 žmonės, kalbantys šinkų kalba, o 2006 m. jų jau buvo mažiau, nei 10.[2] Tiesa, pasak 2002 m. Gvatemalos gyventojų surašymo, 1283 žmonės nurodė mokantys šinkų kalbą.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Sachse, Frauke (2010). Reconstructive description of eighteenth-century Xinka grammar. Utrecht: Netherlands Graduate School of Linguistics.
  2. Xinca (2005). Keith Brown, ed. Encyclopedia of Language and Linguistics (2 ed.). Elsevier.
  3. http://www.ine.gob.gt/Nesstar/Censo2002/survey0/dataSet/dataFiles/dataFile1/var27.html XI Censo Nacional de Población y VI de Habitación (Censo 2002) – Idioma o lengua en que aprendió a hablar". Instituto Nacional de Estadística. 2002