Trakų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Trakų kalba
Kalbama: rytų, vidurio Balkanai
Kalbančiųjų skaičius: išnykusi
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių:
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Indoeuropiečių
 Paleobalkanų (?)
  Trakų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1:
ISO 639-2: ine
ISO 639-3: thx

Trakų kalbaindoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais. Ja buvo kalbama dabartinės Bulgarijos teritorijoje.

Kalbos paminklų išlikę nedaug, žinoma apie 200 žodžių. Dakų kalba, kuria buvo kalbama į šiaurę nuo trakų gyvenamos teritorijos (dabartinė Rumunija), dažniausiai laikoma trakų kalbos tarme. Išnyko VI m. e. a., kai trakai sugraikėjo arba buvo romanizuoti, vėliau, atėjus bulgarams, perėmė jų kalbą, paskui suslavėjo.

Žodynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spėjami trakiški žodžiai turi daug panašumų su baltų kalbomis: [1]

Žodis Reikšmė Galimi atitikmenys
achel- vanduo fryg. akala ‘vanduo’
aiz- ožys arm. aic, gr. ai, liet. ožys 'ožys'
ala srovė liet. alėti
alta srovė, srautas
an(a) ant, į, link av. ana ‘greta’, sen. gr. aná ‘greta’, got. ana ‘link'
ang- lenktas, kreivas skr.  = ancati ‘lenkti’, sen. gr. ankos ‘slėnis, pragarmė’
ant(i) priešais skr.  = ánti ‘priešais, šalia’, liet. añt, toch. ānt ‘pro’, sen. gr. antí ‘priešais’
apa, aphus vanduo, upė prūs. ape, liet. upė
apsa epušė, drebulė latv. apse, prūs. abse, lenk. osa , aukšt. vok. aspa ‘drebulė’
arma klampynė, pelkė liet. arma
ars- tekėti, srūti skr.  = árşati, het. arš ‘tekėti’
arta(s), arda(s) srautas, upė skr.  = árdati ‘tekėti, tirpti’, sen. gr. ardō ‘rasoti’
arzas baltas sen. gr. argós, toch. Aārki ‘baltas’
asa(s) akmuo skr.  = aśman ‘akmuo’, pelasg. asáminthos ‘akmuo’
at į, link lot. ad ‘į, link’
ath- kalva, kriaušis, skardis sen. gr. aktē ‘skardis, kyšulys’
at(u) srovė vok. Attel, av. adu- ‘srovė’
bebrus bebras liet. bebrùs, prūs. bēbrus
bend rišti skr.  = bándhana- ‘ryšys, saitas’, av. bandayaiti ‘rišti’, s. angl. bindan, vok. binden ‘rišti’
beras rudas liet. bėras, aukšt. vok. bero ‘lokys’
berga(s) kalva, krantas sen. isl. berg ‘kalnas’, vok. Berg ‘kalnas’
berza(s) beržas liet. béržas, latv. bẽrzs, bêrza, prūs. berse, rus. берёза, bulg. бреза
bredas ganykla rus. бред, бредина ‘ganykla’, брести ‘bristi’
brentas (brendas) elnias mesap. bréndon ‘elnias’
brink brinkti liet. brìnkti
bruzas greitas liet. brùžas
bur, buris (boris) žmogus alb. burrë ‘žmogus’
burt- brasta bulg. брод ‘brasta’
būzas ožys av. būza- ‘ožys’
chalas purvas bulg., ček. kal ‘purvas’
dama gyvenvietė, viešė skr.  = dhāman ‘namas’, sen. gr. thaimós ‘namas’
daphas tvanas liet. dãpas ‘potvynis, tvanas’
darsas drąsus prūs. dyrsos, av. daršyu ‘drąsus, stiprus’
datan (datas) vieta alb. datë ‘vieta’
dentu- gentis, klanas lot. gens ‘gentis’
desa(s), disa(s) dievas sen. gr. théos ‘dievas’
dinga derlingas sen. isl. dyngia ‘mėšlo krūva’
diza tvirtovė pers.  = diz, dēz ‘tvirtovė’
dōn šalis gen. don ‘vieta, šalis’
drenis elnias geg. alb. dreni ‘elnias’
dumas tamsus liet. dūmas ‘kuris dūmų spalvos, dūminis’
dūn kalnas s. angl. dūn ‘kalva, kalnas’
e(i)b tekėti, lašėti pelasg. eibō ‘lašėti, tekėti’
ermas nuožmus, patrakęs alb. jerm ‘nuožmus, patrakęs’
esvas (ezvas) arklys, ašvas liet. ašvas, ašva
gaidrus giedras, skaistus liet. gaidrùs, sen. gr. phaidrós ‘švytintis, giedras’
gava(s) šalis got. gawi ‘šalis’, iki graik. gaia ‘žemė, kraštas’
germas šiltas, karštas skr.  = gharmá- ‘karštis’, arm. ĵerm, sen. gr. thermós ’šiluma’
gesa gandras, tulžys prūs. geeyse ‘tulžys’, latv. dzēse ‘garnys, tulžys’, liet. gę́šė ‘garnys’
gin- vysti, nykti, geibti kurš. Ginulle 'upelis', latv. gnins ‘gnebti, vysti’
haimos , saimas kalnagūbris skr.  = simán- ‘gūbrys, riba’, air. sīm ‘grandinė’
ida (ide) medė, medis sen. air. fid, klm. fedo ‘medis’
iet(e)r greitas, otrus aukšt. vok. ātar ‘vikrus’, latv. ãtrs ‘otrus, vikrus’
īl(u) dumblas, purvas sen. gr. īlys, -ýos ‘purvas, dumblas’, sen. slav. ilə ‘dumblas’
iūras vanduo, upė liet. jūra, sen. skand. ūr ‘dulksna’
kaba(s) pelkė, liūnas quab
kalas pakraštys, galinė žemė liet. gãlas, latv. gals
kalsas sausas, išdžiūvęs latv. kálst (-stu, -st) ‘džiūti, vysti’, liet. kalėti ‘nykti, smelkti, stelbti’
kapas kalva, šlaitas latv. kāpa ‘kauburys, kopa, šlaitas’, liet. kopà
kel(l)a versmė sen. aukšt. vok. quella, vok. Quelle ‘versmė’
kenthas vaikas, palikuonis lot. re-cens ‘naujas, jaunas, šviežias’
kersas juodas liet. kéršas, skr.  = kṛṣṇá ‘juodas’
ketri-, ketre- keturi liet. keturì, latv. četri, bulg. četiri ‘keturi’
kik gyvas, judrus s. angl. cwicu, sen. skand. kvikr, kykr ‘gyvas, judrus’
kiri- kalnas, giria liet. girià, gìrė, skr.  = girí ‘kalnas’, latv. dzira ‘miškas, giria’
knisa išknaisiota vieta, knisỹnė liet. knìsti
kupsela krūva, kauburys liet. kupstẽlis
kurp- rausti liet. kur̃pti, rus. корпать ‘rausti, kasti’
kurta giraitė, medė prūs. korto ‘giraitė’
laza (-as) skynimas, proskyna, laužynė serb. laz ‘skynimas’, rus. лаз ‘landa, žvėrtakis’
lingas dubuma, lanka liet. léngė ‘klonis, slėnys, loma; šlapia pieva’
mar- vanduo, upė, pelkė s. angl. merisc ‘pelkė’, sen. isl. mørr ‘šlapynė’, liet. mãrios
marka šlapynė liet. markà ‘linmarka, smarkus lietus’, ukr. мороква ‘liūnas’
melda(s) meldas liet. meldà, méldas, latv. meldi
mēr- didelis, milžiniškas
mezēna raitelis alb. mes, mezi ‘eržilas’, rumun. mînz ‘eržilas’
muka sėkla, atžala, ainiai av. muka ‘šeima’, muggag ‘giminė’
mukas šlapynė, klampynė latv. muka ‘liūnas’, liet. mukùs ‘klampus’
musas samanos, pelėsiai s. angl. mos ‘liūnas’, vok. Moss ‘samanos’
nest murmantis, kriokiantis skr.  = nádati ‘šniokšti, kriokti’
ōstas žiotys liet. úostas, uostà, latv. uosts, uosta, lot. ōstium ‘upės žiotys’
pa(i)vis vaikas, sūnus
paisa(s) suodžiai liet. paišai
pala šlapynė, balos liet. pãlios, lot. paias, paii ‘šlapia pakrantė’, lot. palus ‘ežeras’
palma liūnas, pelkė
pan(i) liūnas, durpynas prūs. pannean ‘liūnas’
para, phara kaimas, viešė
pauta(s) puta, putojimas prūs. Pauta, liet. putà, latv. putas
per berniukas, sūnus lot. puer ‘berniukas, sūnus’
per(u) uola het. peruna- ‘uola’
pēs berniukas, vaikas sen. gr. paus, pais ‘vaikas’
piza(s) lanka, pelkė latv. pīsa ‘pelkė’, sen. gr. pīsea ‘klampynė, lanka’
pras- rasoti, tikšti liet. praũsti, latv. prauslat, skr.  = prusnōti ‘tikšti’
pupa ‘pupa’ ar ‘kalva’ liet. pupà ar alb. pupë ‘kalva’
pura grūdai, spelta sen. gr. pyrós ‘grūdai’, liet. pū̃ras ‘žieminis kvietys’
purda klampynė lot. purdui ‘snarglys’, sen. gr. pardakos ‘šlapias, vilgšnus’
pusinas pušynas, šilas liet. pušýnas
putras vapalius, pleplys latv. putruôt, putrât ‘balbatuoti, marmaliuoti’
raimas margas, raibas liet. ráimas ‘raibas’
raka(s) griova, raguva liet. ràkti ‘raustis, kaltis, skilti’
ramus ramus liet. ramùs
raskus judrus, vikrus aukšt. vok. rasc ‘greitas’
rera akmenys alb. lerë ‘akmenys'
rēzas (resas) karalius lot. rex ‘karalius’
ring- (rink-) greitas, rangus vok. ge-ringi ‘lengvas, vikrus’, sen. gr. rhimpha ‘greitai, darbščiai’
rudas raudonas, rausvas liet. rùdas, latv. ruds
rumba(s) kraštas, slenkstis liet. rum̃bas ‘kraštas, atbraila’, latv. rum̃ba ‘slenkstis, krioklys’
rūs- duobė liet. rūsỹs, latv. rūsa
sabazias laisvas
saldas auksinis praslav. *zǎltǎ 'auksas'
sara srovė, sraumuo skr.  = sarā ‘upė, srovė’
sartas rausvas liet. sar̃tas, latv. sarts
satras guvus liet. šatrùs ‘gyvas, greitas, mitrus’
sautis tingus latv. sautis ‘tinginys'
seietuva sietuva, gelmė liet. sietuvà
seina(s) kaimas arm. šēn ‘kaimas’
sēkas žolė, žaluma liet. šėkas ‘šviežias šienas’, skr.  = śāka ‘daržovė, žalumynas’
semela žemė, kraštas slav. zemlja, balt. zeme ‘žemė’
serma, sermas srovė, srautas liet. Sermas, ide. *sermo- ‘upė, tekėjimas’
siltas šiltas liet. šiltas, latv. sìlts
sind(u) upė skr.  = sindhu- ‘upė’
singas žemuma, dubuma got. sigqan, vok. sinkan ‘smukti, skęsti, grimzti’
skaivas kairys sen. gr. skaiós, lot. scaevus ‘kairė’
skalp- plūkti, kulti, velėti liet. skalbti ‘to beetle, to dolly’
skaplis kirvis liet. skãplis ‘skaptas’
skapt- kasti liet. skaptúoti, sen. gr. skápto ‘kasti’
skaras greitas rus. скорый ‘greitas’, praslav. *skarə-
skarsas skersas, įžambus liet. sker̃sas, sen. gr. epikársis ‘įžambus’
skilas agnus, nuožmus liet. skìlti ‘kirsti, žiebti’
skreta skritulys, apskritimas liet. skretė, skritė ‘apskritimas, skridinys, tekinis’
skumbr-as kalnas, kauburys liet. kumbrỹs, kum̃bris ‘kauburys, kupra’
spinda(s) proskyna, erčia spiñdis ‘proskyna, iškarta’
stra srovė, straũtas liet. sravà, latv. strava
strambas stuobrys, strampas prūs. strambo ‘ražiena’, latv. strùobs ‘šiaudas, kuokštas’
strumā, strumōn upė, srovė vok. Strom ‘srovė, upė’, liet. sraumuõ ‘sraunuma’, srūti
suchis, sukis mergaitė, berniukas val. hogen ‘mergaitė’, hogyn ‘vaikinas’, liet. sūnùs ‘son’, sen. bulg. səin ‘sūnus’ ir kt.
suka tarpeklis, ertmė, tarpas liet. šùkė ‘dužena, protarpis, pertrūkis’
sula giraitė sen. gr. hýle ‘miškas’
sunka syvai, skystis liet. sunkà
sura (zura) srovė skr.  = sirā ‘srovė’
suras galingas, stiprus, kartus, sūrus sanskr., av. sūrah ‘didvyris, karys’, liet. sūras ‘sūrus’, latv. sũrs ‘sūrus, aitrus’
svit šviesti, švytėti liet. švytėti, slav. svetiti 'šviesti'
tarpas, terpas tarpas, lūžis liet. tárpas, térpė, Praslav. *tarpə ‘duobė, griovys’
taru- strėlė sen. gr. dóry ‘medis, strėlė’, het. taru ‘medis’, skr.  = dáru ‘medis’
thin- laikyti, nešti lot. teneō ‘laikyti’
thurd trenkti vok. stürzen ‘mesti, sviesti’
tirsas tirštumas liet. tir̃štis
titha šviesa, spindesys sen. gr. titō ‘žara, aušra’, alb. ditë ‘diena'
tranas trūnyjimas, puvimas liet. trenėti, trūnyti
traus- lūžti liet. traušti ‘lūžti’, latv. trauss ‘trapus, lūžus’
tund- stumti, trenkti, upė lot. tundō ‘stumti, trenkti’, skr.  = tundatē ‘stumti’, sen. isl. þund ‘upė’
tuntas tuntas, gauja liet. tuñtas
turm- bėgti, skristi skr.  = drámati ‘bėgti’, sen. gr. drómos ‘bėgimas’
udra(s) ūdra liet. ūdra, skr.  = udrá ‘vandens gyvis’, av. udra, sen. gr. hydros, bulg. vidra ‘ūdra’
udrēnas vandeninis sen. gr. hydrinós ‘vanduo’, ánydros ‘bevandenis’
ūkas ūkas, migla liet. ūkas
upa upė liet. ùpė, latv. upe
urda(s) srovė, verpetas liet. urdulỹs, latv. urdaviņa
usku- vanduo sen. air. u(i)sce ‘vanduo’, sen. val. eisc, air. esc ‘vanduo, liūnas’
ut- vanduo, upė skr.  = udán ‘vanduo’
vair-as sukrus, besisukantis liet. vairùs, vairas, šved. vīrr ‘spiralė’
varpasas sūkurys latv. vārpats ‘sūkurys’, liet. varpýti ‘kasti, rausti’
veger- šlapias, rasoti ol. wak ‘šlapias’
veleka(s) velėklỹnė, velėjima (skalbimo) vieta liet. velėklỹnė, velė̃klė
ver- trykšti, kilti, kūpti liet. vírti, bulg. vьreti ‘virti, kilti’
verza(s) bučius latv. varza
zbel- žibantis latv. zibele
zburul- šviesa, žibėjimas liet. žiburỹs
zelmis atžala, ainis liet. želmuõ
zenis gimęs sen. lot. geno ‘gimdyti, gaminti’
zi- dievas
zilas žilas, palšvas liet. žìlas, latv. zils, zilš
zilma(s) želmenys, žolė latv. zelme ‘želmuo’
zum-, zuml- slibinas bulg. zmьi ‘slibinas’
zvaka(s) šviesa, liet. žvãkė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]