Gvachibų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gvachibų
Paplitimas: Kolumbija, Venesuela
Kalbų skaičius: 6
Kilmė:

makro aravakų?
gvachibų

ISO 639-2:

guah1252

Guahiban languages.png
Klasifikacija: makagvanų, pietvakarių gvachibų, vidurio gvachibų

Gvachibų kalbos (Guajibo, Wahívo) – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos Pietų Amerikos šiaurės vakaruose: daugiausia Ljanosų plotuose Kolumbijoje ir pasienio srityse Venesueloje.

Daugelis gvachibų kalbų tebėra gana gausiai vartojamos. Nuo seno jas bandyta lyginti su aravakų, aravų kalbų šeimomis, izoliuota Peru kandošių kalba, bet įtikinamų ryšių neįrodyta. Gvachibų kalbose yra nemažai skolinių iš aravakų kalbų.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos 5 gvachibų kalbos:

  • makagvanų [mbn] – 300 žm. (2008 m.)
  • pietvakarių gvachibų:
    • gvajaberų (mitu, mitiva) [guo] – ~1000 žm. (2008 m.)
    • čurujų – išnykusi
  • vidurio gvachibų:
    • gvachibų [guh] – ~34 000 žm. (2000 m.)
    • kuibų [cui] – 2900 žm. (2008 m.)

Gvachibų tarmė playero (pepochivių) [gob] kartais išskiriama kaip atskira kalba.

Žodynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaitvardžių gvachibų kalbose palyginimas:[1]

Skaičius Šiaurės Vidurio Pietų Gvachibų
prokalbė
makagvanų gvachibų plajero kuibų gvajaberų
'1' ken(ú) kaenːe ompá-wa kəwa káe- *kewa-n
'2' penakuéčabe anihanːebehe
nawanːebehe
nahúa-wa-behe nakúeyatabe kolói- *nakue-behe
'3' hóbehe akweyabi
ponːebehe
penayanachí-wa akoibi
xóyobe
pamóp- *akweybi(?)
'4' ánabe kwatro
ponːebehe
nahúa-
mátaxiyo-behe
nakuéyatabe
xóyobe
pamchál-
'5' itsa-hokéha kinko
ponːebehe
pihía-wa cinco
xóyobe

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]