Germanų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Germanų
PaplitimasEuropa, Amerika, Pietų Afrika, Pietų ir Pietryčių Azija,Okeanija
Kalbų skaičius41
KilmėIndoeuropiečių prokalbė
>Germanų prokalbė
>>Germanų kalbos
Geografinis paplitimas
Klasifikacijavakarų germanų, rytų germanų, šiaurės germanų

Germanų kalbos – indoeuropiečių kalbų šeimos šaka, kilusi iš germanų prokalbės. Kaip gimtąja kalba germanų kalbomis šneka apie 500 mln. žmonių, daugiausia Šiaurės Amerikoje, Okeanijoje, Vakarų, Šiaurės ir Centrinėje Europoje.

Priskaičiuojamos 53 germanų kalbos. Vakarų germanų kalbų šakai priklauso dvi didžiausios pagal kalbančiųjų skaičių kalbos: anglų kalba (gimtoji maždaug 360-400 mln. žmonių[1]) ir vokiečių kalba (gimtoji daugiau nei 100 mln. žmonių[2]).

Seniausiaisiais laikais germanų prokalbė glaudžiai sąveikavo su baltų prokalbe, iš kurios kilo baltų kalbos.[3]

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Germanų kalbų paplitimas Europoje.
Germanų kalbų pasaulinis paplitimas.

Ribos tarp germanų kalbų grupių nėra ryškios, tarmės paprastai sudaro kalbos tęsinį (kontinuumą), t. y. dvi gretimos dviejų kalbų tarmės tarpusavyje artimesnės nei bendrinės tų tarmių kalbos.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Världens 100 största språk 2010“ [The world's 100 largest languages in 2010]. Nationalencyklopedin (švedų). 2010. Nuoroda tikrinta 12 February 2014.
  2. SIL Ethnologue (2006). 95 mln. kalbančiųjų standartine vokiečių kalba; 105 mln. įskaitant vokiečių kalbos aukštaičių ir vidurio dialektus; 120 mln. įskaitant vokiečių žemaičių tarmę and jidiš.
  3. Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 116–117. ISBN 5420001020.