Vakašų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vakašų
Paplitimas: Kanada (Britų Kolumbija), JAV (Vašingtonas)
Kalbų skaičius: 6
Kilmė:

?
vakašų

ISO 639-2:

waka1280

Wakashan langs.png
Klasifikacija: šiaurės vakašų, pietų vakašų

Vakašų kalbos – indėnų kalbų grupė, kuriai priskiriamos kalbos, vartojamos vakašų, gyvenančių Šiaurės Amerikos vakaruose (Britų Kolumbijos pakrantėse, Vankuverio saloje, Olimpiko pusiasalyje). Jai priskiriamos nutkų ir kvakiutlių tarmės.

Vakašų kalbų santykis su kitomis kalbomis neaiškus – bandomos sieti su eskimų-aleutų arba algonkinų-ritvanų kalbomis. Kalboms būdinga priebalsių įvairovė, ilgi ir trumpi balsiai, agliutinacija, priesagų gausa ir vidinės fleksijos.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos vakašų kalbos negausios, sparčiai nykstančios. 1975 m. buvo ~8000 kalbančiųjų[1], 2014 m. – vos 600.

Kalbos/tarmės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vakašų kalbos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]