Dirbtinė kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dirbtinė kalba – kalba, kurios žodynas ir gramatika yra specialiai sukurti vieno ar kelių žmonių, o ne natūraliai susiformavę istorijos eigoje. Kai kurios dirbtinės kalbos sukurtos tam, kad jomis naudotųsi žmonės tarpusavio bendravimui (tarptautinės pagalbinės kalbos), kitos – iš meninių paskatų (pvz., kino filmų herojams), slaptam bendravimui, filosofiniams ar loginiams eksperimentams.

Kartais kai kurios dirbtinės kalbos vadinamos „suplanuotomis kalbomis“.[1]

Labiausiai paplitusi dirbtinė kalba yra esperanto.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Humphrey Tonkin. Esperanto, Interlinguistics, and Planned Language. University Press of America, 1997. [1]
  2. Algirdas Sabaliauskas. Dirbtinės kalbos. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-05-04.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]