Japonų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Japoninės
Paplitimas: Japonija
Kalbų skaičius: 7 arba daugiau
priklausomai nuo metodologijos
Kilmė:

Japoninės

ISO 639-2:
Japanese dialects-en.png
Klasifikacija: japonų, riūkiūiečių

Japonų kalbos arba japoninės kalbos – iš bendros prokalbės kilusių kalbų šeima, apimanti pagrindinėse salose vartojamą japonų kalbą ir Riūkiū salose vartojamas Riūkiū kalbas. Kalbų išskyrimas į atskirą šeimą yra plačiai pripažįstamas kalbotyrininkų, o pačios japonų kalbos šeimos (angl. Japonic languages) termino autorystė priskiriama japonologui Leonui Serafimui. Nėra visuotinai pripažintos teorijos apie japonų kalbų giminystę su kitomis kalbų šeimomis, dažniausiai šeima prie kitų negrupuojama. Anot japonisto kalbininko Shiro Hattori, japonų ir riūkiū kalbos nuo japoninės prokalbės atsiskyrė Jamato periodu (250–710 m.)[1]

Iki šiol tebesitęsia diskusijos tarp kalbininkų dėl japoninių kalbų giminingumo su kitomis kalbų šeimomis. Akivaizdžiausi ryšiai randami toponimuose Korėjos pietuose. Spėjama, kad toponimai yra senovinės izoliuotosios Gaja (Kara) kalbos ar kitų beveik nedokumentuotų kalbų kilmės.[2] Kitų mokslininkų teigimu japonų kalbos, kartu su korėjiečių ir ainų, yra klasifikuotinos kaip paraaustronezinės kalbos.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šią kalbų šeimą sudaro:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Heinrich, Patrick. "What leaves a mark should no longer stain: Progressive erasure and reversing language shift activities in the Ryukyu Islands, " First International Small Island Cultures Conference at Kagoshima University, Centre for the Pacific Islands, February 7–10, 2005; citing Shiro Hattori. (1954) Gengo nendaigaku sunawachi goi tokeigaku no hoho ni tsuite („Concerning the Method of Glottochronology and Lexicostatistics“), Gengo kenkyu (Journal of the Linguistic Society of Japan), Vols. 26/27.
  2. Christopher I. Beckwith, Empires of the Silk Road: A History of Central Eurasia from the Bronze Age to the Present (Princeton University Press, 2009: ISBN 978-0-691-13589-2), p. 105.