Čarujų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Čarujų
Paplitimas: (Argentina, Urugvajus, Brazilija)
Kalbų skaičius: >4
Kilmė:

matakų-čarujų?
čarujų

ISO 639-2:

char1238

Charrua.JPG
Klasifikacija:

Čarujų kalbos (Charruan) – išnykusi indėnų kalbų šeima, kurios kalbos buvo vartojamos Pietų Amerikos pietryčiuose, La Platos baseine: Urugvajuje, rytų Argentinoje (Tarpupyje, pampų pakraščiuose) ir Brazilijoje (Pietų Rio Grandės pietinėje dalyje).

Šiomis kalbomis iki XX a. kalbėjo čarujai ir jiems giminingos tautos, bet vėliau buvo asimiliuotos ispanakalbių bei gvaranių. Morisas Svodišas bandė sieti čarujų kalbas su matakų-gvajkurų ir maskojanų kalbomis.

Kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomos 4 čarujų kalbos:

  • balomarų – išnykusi, vartota Entre Riose;
  • čanų – išnykusi, nors 2005 m. dar rastas žmogus, šiek tiek mokantis čanų kalbą;
  • čarujų – išnykusi
  • gvenojų – išnykusi

Be šių kalbų čarujų kalboms dar galimai priklausė visas būrys kalbų, vartotų toje pačioje erdvėje:

Žodynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Negausių žinomų čarujų kalbų žodžių palyginimas:[1]

[žodis čarujų k. čanų k. gvenojų k.
akis i-xou
ausis i-mau
ranka guar mbó
vanduo hué atá
saulė dioi
šuo samayoí lochan
medis huok
vienas ugil yut
du sam usan
trys detí detit

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Loukotka, Čestmír (1968), Classification of South American Indian Languages, Los Angeles: UCLA Latin American Center