Dakų kalba
| Dakų kalba | |
| Kalbama | Dakija, Mezija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 0 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių dakų–trakų (?) dakų |
| Rašto sistemos | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | xdc |
Dakų kalba – mirusi indoeuropiečių kalba, vartota dakų, kaip manoma iki VI a. Balkanuose ir priskiriama hipotetinėms paleobalkanų kalboms. Jos vartojimo plotas turėjęs apimti Dakijos ir Mezijos kraštus, aprėpusius dabartinę Rumuniją, dalį Serbijos, Slovakijos, Bulgarijos, Vengrijos, Moldovos bei Ukrainos. Nėra aiškus santykis tarp dakų ir trakų kalbų – vieni tyrinėtojai dakų kalbą laiko trakų kalbos tarme, kiti laiko šias kalbas atskiromis, bet giminingomis.
Labai nedaug tėra išlikę dakų kalbos šaltinių: vienas dakiškas įrašas, I–V a. gydytojų rankraščiai, kuriuose yra dakiškų augalų pavadinimų, nustatyta ~1150 asmenvardžių ir 900 vietovardžių, kurių kilmė galimai dakiška, taip pat dakiško substrato yra rumunų, albanų kalbose.
Indoeuropiečiai Balkanus turėję pasiekti ~2500 m. pr. m. e. (tiek pagal kurganų, tiek pagal Anatolijos hipotezes). Šis kraštas laikomas antrąja indoeuropiečių protėvyne, kur pradėjo skirstytis germanų, baltų, slavų, keltų gentys.
Žodynas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Bulgarijos kalbininkai Vladimiras I. Georgievas ir Ivanas Duridanovas, remdamiesi spėjamai dakiškais vietovardžiais, pabandė atkurti galimus dakiškus žodžius. Jų pateiktame sąraše gausu žodžių, atitinkančių baltų kalbas; pvz.:[1]
- *akmon – akmuo
- *amalas – amalas
- *balas – baltas, balas
- *bur, buris – būrys
- *brukla – bruknė
- *buta(s) – būstas, butas
- *drasda – strazdas
- *dūmas – tamsiai rudas, dūmas
- *genukla – ganykla
- *geras – geras
- *gilus – gilus
- *gira (giria) – kalnas, giria
- *kapas – kalva, šlaitas
- *keda – kėdė
- *klevas – klevas
- *nara(s) – upė, upokšnis (plg. nerti)
- *pala – pelkė, palios
- *ramus – ramus
- *sausas – sausas
- *skaudus – skaudus
- *skuia – eglė (plg. skuja)
- *spirus – greitas, spėrus
- *tauta – tauta, gentis
- *tiras – tyrai
- *upa – upė
- *zelmas – želmuo
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Duridanov, I. (1969): Die Thrakisch- und Dakisch-Baltischen Sprachbeziehungen
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Trakisch-Dakische Studien. I.Teil: Die Thrakisch- und Dakisch-Baltischen Sprachbeziehungen. I. Duridanov. 1969
- Recenzija, J. Kazlauskas. Baltistica VI(1), 1970
- The Indo-European position of Illirian, Daco-Mysian and Thracian: a historic Methodological Approach. Radulescu M.M., 1987
- К фракийско-балтийским языковым параллелям. Топоров В. Н., 1973/ II – 1977
- Apie trakų-prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon. J. Basanavičius, Vilnius, 1921
- Lietuvos senosios valstybės 40 svarbiausių mįslių. Z. Zinkevičius, 2011 psl. 38