Jonas Domininkas Grigaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Domininkas Grigaitis (1914 m. gegužės 27 d. Petraičiuose, Stačiūnų valsčius – 2012 m. vasario 14 d. Vilniuje) – OP, Lietuvos kunigas. Dominikonas, vienas Dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 m. įstojo į dominikonų vienuolyną Raseiniuose, 19331934 m. novicijus Amieno vienuolyne Prancūzijoje. 19331937 m. studijavo filosofiją ir teologiją dominikonų vienuolyne Valberberge prie Kelno, vėliau – teologiją Dominikonų filosofijos ir teologijos institute Le Saulchoir (Belgija). 1939 m. įšventintas kunigu. Grįžo į dominikonų vienuolyną Raseiniuose, dėstė tikybą mokyklose. 1940 m. tarybų valdžiai uždarius Raseinių vienuolyną, Šumsko, Kražių, Varėnos, Naujosios Vilnios, Vilniaus (Šv. Petro ir Povilo, Šv. Jonų bažnyčių) parapijų vikaras, klebonas, dekanas. 1991 m. paskirtas Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios Vilniuje rektoriumi ir Šv. Jokūbo ligoninės kapelionu. 1992 m. Vilniuje prie Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios subūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos dominikonų bendruomenę, 1993 m. pradėjo kurti Dominikonų pasauliečių broliją. 1996 m. jo iniciatyva įsteigtas žurnalas jaunimui „Septyni“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pijus Virginijus EglinasJonas Domininkas Grigaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.