Jonas Domininkas Grigaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jonas Domininkas Grigaitis (1914 m. gegužės 27 d. Petraičiuose, Stačiūnų valsčius – 2012 m. vasario 14 d. Vilniuje) – OP, Lietuvos kunigas. Dominikonas, vienas Dominikonų ordino Lietuvoje atkūrėjų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1933 įstojo į dominikonų vienuolyną Raseiniuose, 19331934 novicijus Amieno vienuolyne Prancūzijoje. 19331937 studijavo filosofiją ir teologiją dominikonų vienuolyne Valberberge prie Kelno, vėliau – teologiją Dominikonų filosofijos ir teologijos institute Le Saulchoir (Belgija). 1939 įšventintas kunigu. Grįžo į dominikonų vienuolyną Raseiniuose, dėstė tikybą mokyklose. 1940 tarybų valdžiai uždarius Raseinių vienuolyną, Šumsko, Kražių, Varėnos, Naujosios Vilnios, Vilniaus (Šv. Petro ir Povilo, Šv. Jonų bažnyčių) parapijų vikaras, klebonas, dekanas. 1991 paskirtas Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios Vilniuje rektoriumi ir Šv. Jokūbo ligoninės kapelionu. 1992 Vilniuje prie Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios subūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos dominikonų bendruomenę, 1993 pradėjo kurti Dominikonų pasauliečių broliją. 1996 jo iniciatyva įsteigtas žurnalas jaunimui „Septyni“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pijus Virginijus EglinasJonas Domininkas Grigaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.