Liudvikas XIV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liudvikas XIV
Prancūzijos ir Navaros karalius
Jasento Rigo portretas, 1700–1701 m.
Burbonai
Prancūzijos karaliaus herbas
Prancūzijos karaliaus herbas
Gimė 1638 m. rugsėjo 5 d.
Sen Žermenas prie Lo
Mirė 1715 m. rugsėjo 1 d. (76 metai)
Versalis
Palaidotas (-a) Sen Deni bazilika
Tėvas Liudvikas XIII
Motina Ona Austrė
Sutuoktinis (-ė) Marija Teresė Austrė, Fransuaza de Mentenon
Vaikai Liudvikas, Didysis Dofinas
Ana Elžbieta
Marija Ona
Marija Teresė
Pilypas Karolis
Liudvikas Fransua
(žr. kitus)
Prancūzijos ir Navaros karalius
Valdė 1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Pirmtakas Liudvikas XIII
Įpėdinis Liudvikas XV
Andoros princas
Valdė 16431715 m.
Pirmtakas Liudvikas XIII
Įpėdinis Liudvikas XV
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Liudvikas XIV
Parašas

Liudvikas XIV (g. Louis Dieudonné – Liudvikas Dievo Duotasis; 1638 m. rugsėjo 5 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.), taip pat žinomas kaip Liudvikas Didysis (pranc. Louis Le Grand) ir Karalius Saulė (pranc. Le Roi Soleil) – Prancūzijos ir Navaros karaliusBurbonų dinastijos, valdęs nuo 1643 m. iki savo mirties.

Liudvikas XIV karaliumi oficialiai tapo būdamas ketverių metų, tačiau iki 1661 m. už jį kaip regentė valdė motina Ona Austrė, o faktiškai – kardinolas Žiulis Mazarenas. Po Mazareno mirties karalius paskelbė neskirsiantis pirmojo ministro ir valdysiantis vienas. Liudvikas XIV valdė per savo sukurtą sudėtingą biurokratinį aparatą, kuris jam užtikrino praktiškai absoliučią valdžią.[1]

Liudvikas XIV stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija, skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą.[2] Vidaus politikoje grąžino centrinį katalikybės vaidmenį ir 1685 m. spalio 18 d. Fontenblo ediktu atšaukė Nanto ediktą (paskelbtą 1598 m. birželio 13 d.), panaikindamas pilietines bei religines hugenotų teises; laikėsi galikonybės principų, stengdamasis atitraukti Prancūzijos katalikų bažnyčią nuo pasaulietinės popiežiaus įtakos. Per daugelį karų (Olandijos karą, Augsburgo lygos karą, Ispanijos įpėdinystės karą) išlaisvino Prancūziją iš Habsburgų apsupties ir įtvirtino dominuojantį Prancūzijos vaidmenį Europoje.

Liudvikas XIV rėmė menus ir mokslą ir taip paskatino prancūzų kultūros suklestėjimą. To pavyzdys yra karaliaus pastatyti Versalio rūmai. Versalio dvariškiai įgijo didelę, tačiau ceremoninę reikšmę.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas XIV vaikystėje, 1654 m. (Justas van Egmontas)

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas buvo labai permainingo būdo, puldavo į kraštutinumus. Iš pradžių tėvas laikė valdžią savo rankose tvirtai, bet greitai jos neteko.

Paauglystėje buvo apleistas, nes kardinolas Mazarenas stengėsi palikti jį nemokšą, kad pats būtų jam reikalingas. Todėl tikrasis Liudviko XIV valdymas prasidėjo tik ministrui mirus. Švietimo trūkumas nepakenkė Liudviko XIV išprusimui.

Nors iš prigimties buvo labai ūmaus būdo, išmoko save valdyti ir labai retai pasiduodavo pykčiui. Tačiau svarbiausia Liudviko XIV yda buvo išdidumas. Vos tik mirė Mazarenas, jis pradėjo save laikyti pusdieviu, o netrukus – dievybe. Jo emblema buvo saulė ir jos dievas Apolonas, o šūkiai – Nec pluribus impar („Už mažai ką prastesnis“) ir Vires acquiriteundo („Stiprybės pasisemiame pakeliui“). Labai greitai dvaras pastebėjo karaliaus garbės troškimo silpnybę, todėl ministrai, generolai, meilužės ir dvaro tarnai vienas per kitą ėmė jį liaupsinti, pataikauti. Pataikavimas tapo neišvengiamu karaliaus gyvenimo elementu.

Liudviko XIV protas koncentruodavosi į smulkmenas, jis laikė save didžiu administratoriumi, net pats ėmėsi kariuomenės apginklavimo, aprangos ir kareivių apmokymo. Didžiausias malonumas karaliui buvo mokyti senus generolus, todėl tie, kurie susitaikydavo su ta mintimi, jog karalius juos moko to, ko jie nežino, galėjo būti tikri, kad jo didenybei įtiks.

Liudvikas XIV, pavaizduotas kaip Jupiteris, nugalėjęs sukilimus prieš savo valdžią, 1652–1654 m. (Šarlis Poersonas)

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daug kartų kariavo dėl Prancūzijos hegemonijos Europoje; po karų su Ispanija (1667–1668) ir Nyderlandais (1672–1678) įgijo naujų žemių. Kovodamas su Ispanija ir Austrija, rėmė Švediją, Prūsiją, stengėsi įtvirtinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje (prancūzams palankių bajorų grupei čia vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. 1666 m. sudarė slaptą sutartį su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Jonu Kazimieru, pagal kurią Respublikos valdovu turėjo tapti Prancūzijos kandidatas.

1682 m. Liudviko XIV sušauktas Prancūzijos bažnytinis susirinkimas priėmė deklaraciją, kuri įtvirtino galikonybę – paskelbta, kad karalius nepriklausomas nuo popiežiaus, o popiežiaus valdžia Prancūzijoje apribojama.

1685 m. atšaukus Nanto ediktą, kuriuo Henrikas IV Prancūzijos hugenotams buvo suteikęs tikėjimo laisvę ir politines teises, juos vėl imta persekioti.

Vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Santuokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Gimė Mirė Pastaba
Su Marija Terese, Prancūzijos ir Navaros karaliene (1638 m. rugsėjo 20 d. – 1683 m. liepos 30 d.)
Liudvikas (Louis) 1661 m. lapkričio 1 d. 1711 m. balandžio 14 d. Prancūzijos sūnus (pranc. Fils de France), dofinas (vadintas „Didžiuoju Dofinu“), Burgundijos kunigaikščio bei dofino Liudviko, Ispanijos karaliaus Pilypo V tėvas, Prancūzijos karaliaus Liudviko XV senelis.
Ona Elžbieta (Anne Élisabeth) 1662 m. lapkričio 18 d. 1662 m. gruodžio 30 d. Prancūzijos duktė (pranc. Fille de France). Mirė kūdikystėje.
Marija Ona (Marie Anne) 1664 m. lapkričio 16 d. 1664 m. gruodžio 26 d. Prancūzijos duktė. Mirė kūdikystėje.
Marija Teresė (Marie Thérèse) 1667 m. sausio 2 d. 1672 m. kovo 1 d. Prancūzijos duktė. Mirė vaikystėje.
Pilypas Karolis (Philippe Charles) 1668 m. rugpjūčio 5 d. 1671 m. liepos 10 d. Prancūzijos sūnus. Mirė vaikystėje.
Liudvikas Pranciškus (Louis François) 1672 m. birželio 14 d. 1672 m. lapkričio 4 d. Prancūzijos sūnus. Mirė kūdikystėje.

Nesantuokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vardas Gimė Mirė Pastaba
Su nežinoma sodininke
Duktė 1660 m. Nežinoma
Su Luiza de La Valjer (1644 m. rugpjūčio 6 d. – 1710 m. birželio 6 d.)
Šarlis de La Bomas Le Blanas (Charles de La Baume Le Blanc) 1663 m. gruodžio 19 d. 1665 m. liepos 15 d. Nepripažintas.
Filipas de La Bomas Le Blanas (Philippe de La Baume Le Blanc) 1665 m. gruodžio 27 d. 1666 m. Nepripažintas.
Lui de La Bomas Le Blanas (Louis de La Baume Le Blanc) 1665 m. gruodžio 27 d. 1666 m. Nepripažintas.[3][4]
Marija Ona Burbonė (Marie Anne de Bourbon) 1666 m. spalio 2 d. 1739 m. gegužės 3 d. Pripažinta 1667 m. gegužės 14 d. Ištekėjo už Liudviko Armano I, Konti princo.
Liudvikas (Louis) 1667 m. spalio 3 d. 1683 m. lapkričio 18 d. Pripažintas 1669 m. vasario 20 d. Buvo Prancūzijos admirolas.
Su Fransuaza de Montespan (1641 m. spalio 5 d. – 1707 m. gegužės 27 d.)
Luiza Fransuaza Burbonė (Louise Françoise de Bourbon) 1669 m. kovo mėn. gale 1672 m. vasario 23 d.
Liudvikas Augustas (Louis Auguste) 1670 m. kovo 31 d. 1736 m. gegužės 14 d. Ėjo daugelį pareigų Karaliaus dvare (pranc. Maison du Roi), valstybės valdyme ir kariuomenėje. Turėjo palikuonių. Pirmasis Burbonų-Meno linijos atstovas. Kelias dienas buvo sosto įpėdinis.
Liudvikas Sezaras (Louis César) 1672 m. birželio 20 d. 1683 m. sausio 10 d. Pripažintas 1673 m. gruodžio 20 d.
Luiza Fransuaza Burbonė (Louise Françoise de Bourbon) 1673 m. birželio 1 d. 1743 m. birželio 16 d. Pripažinta 1673 m. gruodžio 20 d. Ištekėjo už Liudviko III, Kondė princo. Turėjo palikuonių.
Luiza Marija Ona Burbonė (Louise Marie Anne de Bourbon) 1674 m. lapkričio 12 d. 1681 m. rugsėjo 15 d. Pripažinta 1676 m. sausio mėn.
Fransuaza Marija Burbonė (Françoise Marie de Bourbon) 1677 m. vasario 9 d. 1749 m. vasario 1 d. Pripažinta 1681 m. lapkričio mėn. Ištekėjo už Pilypo II Orleaniečio, Liudviko XIV įpėdinio Liudviko XV regento. Turėjo palikuonių.
Liudvikas Aleksandras (Louis Alexandre) 1678 m. birželio 6 d. 1737 m. gruodžio 1 d. Pripažintas 1681 m. lapkričio 22 d. Ėjo daugelį pareigų Karaliaus dvare, valstybės valdyme ir kariuomenėje. Buvo Prancūzijos admirolas.
Su Kloda de Ven (1637 m. – 1687 m. gegužės 18 d.)
Luiza de Mezonblanš (Louise de Maisonblanche) Apie 1676 m. birželio 17 d. 1718 m. rugsėjo 12 d. 1696 m. ištekėjo už Bernaro de Prė, barono de La Kjė.
Su Anželika de Fontanž (1661 m. – 1681 m. birželio 28 d.)
Sūnus 1680 m. sausio mėn. 1680 m. sausio mėn. Gimė negyvas.
Duktė 1681 m. kovo mėn. 1681 m. kovo mėn. Gimė negyva. Neaišku, ar ji egzistavo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A.Mikaberidze France. In: G.Fremont-barnes (ed.) Encyclopedia of the Age of Political Revolutions and New Ideologies. Vol.1. London: Greenwood Press, 2007. ISBN-13: 978–0–313–33446–7
  2. Liudvikas XIV (Louis XIV). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.
  3. Bluche, François. Dictionnaire du Grand Siècle 1589–1715 (prancūzų). Fayard. ISBN 978-2213621449.
  4. Petitfils, Jean-Christian (2011). „Louise de La Vallière“ (prancūzų). Tempus Perrin. ISBN 978-2262036492. {{cite web}}: Trūksta arba tuščias parametras |url= (pagalba)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo


Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Liudvikas XIII
Prancūzijos ir Navaros karalius
1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Po to:
Liudvikas XV