Liudvikas XIV

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Liudvikas XIV
Louis XIV of France.jpg
Liudvikas XIV
Blason France moderne.svg
Burbonai
Gimė: 1638 m. rugsėjo 5 d.
Sen Žermene
Mirė: 1715 m. rugsėjo 1 d. (76 metai)
Versalyje
Tėvas: Liudvikas XIII
Motina: Ona Austrė
Sutuoktinis(-ė): Marija Terezija Austrė, Fransuaza de Mentenon
Vaikai:

Liuvikas Didysis Dofinas,
Filipas,
Lui-Francua,
Ana-Jelizaveta,
Marija-Ana,
Marija-Tereza

Prancūzijos ir Navaros karalius
Valdė: 1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Pirmtakas: Liudvikas XIII
Įpėdinis: Liudvikas XV
Commons-logo.svg Vikiteka: Liudvikas XIVVikiteka
Parašas
Louis-xiv-signature.jpg

Liudvikas XIV, Karalius Saulė (pranc. Louis XIV Le Roi Soleil, 1638 m. rugsėjo 5 d. Sen Žermene – 1715 m. rugsėjo 1 d. Versalyje) – Burbonų dinastijos monarchas, nuo 1643 m. iki savo mirties Prancūzijos ir Navaros karalius.

Liudvikas XIV-asis karaliumi oficialiai tapo būdamas ketverių metų, tačiau iki 1661 m. už jį kaip regentė valdė motina Ona Austrė, o faktiškai kardinolas Mazarinis. Po Mazarinio mirties paskelbė, kad neskirs pirmojo ministro ir valdys vienas. Liudvikas XIV valdė per savo sukurtą sudėtingą biurokratinį aparatą, kuris jam užtikrino praktiškai absoliučią valdžią.[1]

Liudvikas XIV stiprino armiją, kovojo su kilmingųjų opozicija (Fronda), skatino merkantilistinės ekonominės sistemos plėtrą.[2] Vidaus politikoje gražino centrinį katalikybės vaidmenį (la France toute catholique) ir atšaukė Fontenblo ediktą (išleistą 1685 m. spalio 18 d.) ir pilietines bei religines hugenotų teises. Tuo pačiu jis stengėsi atitraukti Prancūzijos katalikų bažnyčią nuo pasaulietinės popiežių įtakos (galikanizmas). Per daugelį karų (Olandijos karas, Augsburgo lygos karas, Ispanijos įpėdinystės karas) pasiekė, kad Prancūzija išsilaisvintų iš Habsburgų apsupties ir įtvirtino dominuojantį Prancūzijos vaidmenį Europoje.

Liudvikas rėmė menus ir mokslą ir taip paskatino prancūzų kultūros suklestėjimą (louis-quatorze). To pavyzdžiu gali būti Versalyje buvo pastatyti karaliaus rūmai. Didelę reikšmę įgijo Versalio dvariškiai. Jie Liudviką XIV vadino "karaliumi Saule".

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudvikas XIV vaikystėje
Liudvikas XIV jaunystėje (aut. Šarlis Lebrenas, 1661 m.)
Liudviko XIV pirmoji žmona Marija Terezija Austrietė
Liudviko XIV antroji žmona Francuaza de Mentenon

Buvo labai permainingo būdo, puldavo į kraštutinimus. Iš pradžių tėvas laikė valdžią savo rankose tvirtai, bet greitai jos neteko.

Paauglystėje buvo apleistas, nes Dž. Mazarinis stengėsi palikti jį nemokšą, kad pats būtų jam reikalingas. Todėl tikrasis Liudviko XIV valdymas prasidėjo tik ministrui mirus. Nepakankamas išsilavinimas nepakenkė Liudviko XIV proto vystymuisi. Liudvikas XIV buvo toks pat protingas kaip bet kuris kitas.

Nors iš prigimties buvo labai ūmaus būdo, bet išmoko save valdyti ir labai retai pasiduodavo pykčiui. Tačiau svarbiausia Liudviko XIV yda buvo išdidumas. Vos tik Mazariniui numirus, laikė save pusdieviu, o netrukus – dievybe. Jo emblema buvo saulė, o šūkiai – „Nec pluribus impar“ ir „Vires acquiriteundo“. Labai greitai dvaras pastebėjo šią karaliaus silpnybę – garbės troškimą, todėl ministrai, generolai, meilužės ir dvaro tarnai vienas per kitą ėmė jį liaupsinti, o paskui ėmė pataikauti. Pataikavimas tapo neišvengiamu karaliaus gyvenimo elementu.

Liudviko XIV protas koncentruodavosi į smulkmenas, jis laikė save didžiu administratoriumi, net pats ėmėsi armijos apginklavimo, aprangos ir kareivių apmokymo. Didžiausias malonumas karaliui buvo mokyti senus generolus, todėl tie, kurie susitaikydavo su ta mintimi, jog karalius juos moko to, ko jie nežino, galėjo būti tikri, kad jo didenybei įtiks.

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzija Liudviko XIV valdymo metais

Daug kartų kariavo dėl Prancūzijos hegemonijos Europoje; po karų su Ispanija (16671668 m.) ir Nyderlandais (16721678 m.) įgijo naujų žemių. Kovodamas su Ispanija ir Austrija, rėmė Švediją, Prūsiją, stengėsi įtvirtinti savo įtaką Abiejų Tautų Respublikoje (prancūzams palankių bajorų grupei čia vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris K. Pacas). 1666 m. sudarė slaptą sutartį su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Jonu Kazimieru, pagal kurią Respublikos valdovu turėjo tapti Prancūzijos kandidatas.

1682 m. Liudviko XIV sušauktas Prancūzijos bažnytinis susirinkimas priėmė deklaraciją, kuri įtvirtino galikonybę (paskelbta, kad karalius nepriklausomas nuo Popiežiaus, o Popiežiaus valdžia Prancūzijoje apribojama).

1685 m. atšaukus Nanto ediktą, kuriuo Henrikas IV Prancūzijos hugenotams buvo suteikęs tikėjimo laisvę ir politines teises, jie vėl pradėti persekioti.

Santuokos ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (nuo 1660 m. birželio 9 d., Sen-Žan de Liucas) Marija Terezija (1638–1683), Ispanijos infanta:
    • Liudvikas Didysis Dofinas (1661–1711)
    • Ana-ElžbietA (1662–1662)
    • Marija-Ana (1664–1664)
    • Marija-Terezė (1667–1672)
    • Filipas (1668–1671)
    • Lui-Fransua (1672–1672).
  • (nuo 1684 m. birželio 12 d., Versalis) Fransuaza d’Obinje (1635–1719), de Mentenono markizė.
  • Nesantuok. ryšiai Luiza de La bom Le Blan (1644–1710), de Lavaljer hercogė:
    • Šarlis de La Blom Le Blanas (1663–1665)
    • Filipas de La Blom Le Blanas (1665–1666)
    • Marija-Ana de Burbon (1666–1739), Madmuazel de Blua
    • Liudvikas (1667–1683), Vermandua grafas
  • Nesantuok. ryšiai Fransuaza-Atenais de Rošešuar de Mortemar (1641–1707), de Montespano markizė:
    • Luiza-Fransuaza de Burbon (1669–1672)
    • Lui-Otjustas de Burbonas (1670–1736), Meno hercogas
    • Lui-Sezaras de Burbonas (1672–1683)
    • Luiza-Fransuaza se Burbon (1673–1743), Madmuazel de Nant
    • Luiza-Marija-Ana de Burbon (1674–1681), Madmuazel de Tur
    • Fransuaza-Marija de Burbon (1677–1749), Madmuazel de Blua
    • Lui-Aleksandras de Burbonas (1678–1737), Tulūzos grafas.
  • Nesantuok. ryšiai (1678–1680) Marija-Andželika de Skorai de Rusil (1661–1681), de Fontanž hercogė:
    • N (1679–1679), vaikas gimė miręs.
  • Nesantuok. ryšiai Klod de Ven (apie 1638–1686 m. rugsėjo 8 d.), Madmuazel dez Oie:
    • Luiza de Mezonblanš (1676–1718).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A.Mikaberidze France. In: G.Fremont-barnes (ed.) Encyclopedia of the Age of Political Revolutions and New Ideologies. Vol.1. London: Greenwood Press, 2007. ISBN-13: 978–0–313–33446–7
  2. Liudvikas XIV (Louis XIV). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 508 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Liudvikas XIII
Prancūzijos ir Navaros karalius
1643 m. gegužės 14 d. – 1715 m. rugsėjo 1 d.
Po to:
Liudvikas XV