Emilis Melderis
| Emilis Melderis latv. Emīls Melderis | |
|---|---|
| Gimė | 1889 m. gegužės 27 d. Rencėnos, Valmieros apskritis |
| Mirė | 1979 m. balandžio 29 d. (89 metai) Ryga |
| Veikla | latvių skulptorius |
| Organizacijos | Latvijos dailės akademija |
| Pareigos | profesorius |
Emilis Melderis (latv. Emīls Melderis, iki 1922 m. Jēkabs Emīlis Millers, 1889 m. gegužės 27 d. Rencėnos, Valmieros apskritis – 1979 m. balandžio 29 d. Ryga) – latvių skulptorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1908–1909 m. mokėsi B. Blumo dailės studijoje Rygoje, 1909–1915 m. tobulinosi Sankt Peterburge, 1924–1925 m. Paryžiuje. 1920–1938 m. priklausė Rygos dailininkų modernistų grupuotei. Bendravo su K. Zale, M. Liepinia-Skulme. Nuo 1940 m. Latvijos dailės akademijos dėstytojas, nuo 1947 m. profesorius.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu sukūrė kubistinių skulptūrinių portretų (Pavelas Ruozytis, 1921 m.), vėlesniuoju – buitinės tematikos skulptūrų („Sėdintis berniukas“ 1930 m., „Akmenų rinkėjas“ 1936 m.), skulptūrinių portretų („Moteris“, 1927 m., „Leninas“, 1954 m., 1957 m., 1963 m., 1965 m., „Teodoras Zalkalnis“, 1965 m., „Otas Skulmė“, 1967 m.), paminklų („Peteris Stučka“ Rygoje, 1962 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ '. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 638 psl.