Audronė Kaušpėdienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Audronė Kaušpėdienė
Architektės Audronės Kaušpėdienės portretas
Gimė 1953 m. gegužės 27 d. (70 metų)
Radviliškyje
Vaikai Monika Kaušpėdaitė (g. 1979),

Algė Kaušpėdaitė (1987–2012)

Veikla Lietuvos architektė, interjerų kūrėja, visuomenininkė.

Audronė Kaušpėdienė (g. 1953 m. gegužės 27 d. Radviliškyje) – Lietuvos architektė, interjerų kūrėja, visuomenininkė. Lietuvos architektų Sąjungos, Santaros Šviesos bendruomenės ir Lietuvos architektų Sąjungos Kauno skyriaus valdybos narė. Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė ambasadorė[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1976-1980 m. Pramonės statybos projektavimo instituto, 1980-1993 m. Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialų, nuo 1994 m. architektūros bendrovės „Jungtinės pajėgos“ Kaune architektė, nuo 2000 m. projektų vadovė. Projektuoja daugiausia visuomeninius objektus ir interjerus, nuo 1994 m. Studijoje dirbantys architektai: Arūnas Kavaliauskas, Mindaugas Skrupskelis, Rūta Dambrauskaitė, Virginija Rimkienė, Ramunė Dambrauskienė, Gintautas Kažemėkas.[2]

Santuokoje su Algirdu Kaušpėdu susilaukė dviejų dukrų.

Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aktyviai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Sąjūdžio veikloje. "Pramprojekte“ (Pramoninės statybos projektavimo institutas) pastato 11-ajame aukšte, kartu su kolegomis įkūrė "konspiracinį kambarėlį"[3] Čia vykdavo idėjų mainai ir diskusijos, erdve naudojosi ir kiti Kauno menininkai. Labiausiai kambarėlis pagarsėjo po architekto Audrio Karaliaus organizuoto naujametinio vakaro 1984 gruodžio 31 d., kur debiutavo „Folksvagenų“ projektas, vėliau sugrįžęs kaip „Antis“. Veikla galiausiai nuvedė iki „Roko maršų“.

Audronė Kaušpėdienė priklausė Kauno architektų kartai ryškiai prisidėjusiai prie Lietuvos laisvės. 1988 m. birželio 10 d. Kauno senamiestyje įkurtų Architektų namų pirmojo aukšto salėje įsteigta Kauno Sąjūdžio iniciatyvinė grupė[4][5]. Šiame pastate Audra tęsė veiklą ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Vadovavo „Jungtinių pajėgų projektų“ grupei iki pat pasaulinės finansinės krizės 2008 m.

Šiuo metu pasitraukusi iš projektavimo veiklos ir užsiima visuomeninėmis iniciatyvomis[6], architektūros švietimo veikla[7]. Rengia skaitymus Žemaitkiemio-Babtyno dvaro knygų klube, organizuoja savitarpio pagalbos grupių susitikimus[8], savanoriauja moterų pagalbos linijoje.

Ambasadorė Kaunui – Europos kultūros sostinė 2022[1].

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europa Royale Kaunas Hotel

Viešbučiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Restoranai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • "Ritos slėptuvė" Vilnius, 1993 m.
  • "Pizza Jazz", Kaunas, 1991–1993 m.
  • "Polonezas", Vilnius, 1993 m.
  • "Maisto fabrikas" Vilnius, 1996 m.
  • "Vilniaus centrinis gastronomas", Vilnius,1996 m.
  • "Vidudienis" (neišliko), Vilnius, 1997 m.
  • "Žemaičių smuklė", Vilnius, 1998 m.
  • "Apvalaus stalo klubas", Trakai, 1999 m.
  • "Le Provence", Vilnius, 2001 m.
  • "Pabo Latino", Vilnius, 2001 m.
  • "Forum Palace" Vilnius, 2003 m.
  • "Rambynas", Kaunas, 2003 m.
  • "Grasas" Vilnius, 2004 m.
  • "Medžiotojų užeiga", Kaunas, 2005 m.
  • Restoranas "Le Dolce Vita" 2009 [9]

Visuomeniniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]