Porsche

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Dr Ing. h. c. F. Porsche AG
FormaAkcinė bendrovė
PramonėAutomobilių
Įkurta1931 m. įkūrė Ferdinand Porsche ir Ferry Porsche
Centrinė būstinėVokietija Štutgartas, Vokietija
ProduktaiAutomobiliai
Įplaukos14,326 mlrd. (2013 m.)
Darbuotojų19 456 (2013)
Tinklalapiswww.porsche.com

Dr. Ing. h. c. F. Porsche AG (sutrumpintai Porsche arba Porsche AG; tariama: [Por-šė]) – Vokietijos sportinių automobilių koncernas, įkurtas 1931 m. inžinieriaus Ferdinando Porsche, sukūrusio pirmąjį Volkswagen modelį. Kompanijos centrinė būstinė įsikūrusi Cufenhauzeno rajone, Štutgarte, Badeno-Viurtembergo žemėje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profesorius Ferdinand Porsche pradžioje įkūrė įmonę, pavadintą „Dr. ing. h. c. F. Porsche GmbH“ 1931 m. balandžio 25 d., kurios pagrindinė kontora buvo įsikūrusi Königstrasse gatvėje vidury Štutgarto. Įmonė siūlė motorinių transporto priemonių kūrimą ir konsultavimą, tačiau nekūrė automobilių su savo pavadinimu. Viena iš pirmųjų užduočių buvo gauta iš Vokietijos vyriausybės: sukurti „tautos“ automobilį, vokiškai „Volkswagen“.

Pirmasis Porsche, Porsche 64, buvo sukurtas 1939 m. naudojant daugumą Volkswagen Beetle dalių.

Ferdinando Porsche sūnus, Ferry Porsche, nusprendė sukurti savo paties automobilį, nes negalėjo surasti automobilio, kurį jis norėtų nusipirkti. Pirmieji modeliai, kurie vėliau taps 356, buvo pagaminti mažoje dirbtuvėje Gmünd’e (Austrijoje) ir turėjo aliuminio korpusą. Prototipas buvo parodytas vokiečių automobilių pardavėjams, ir kai išankstiniai užsakymai pasiekė nustatytą skaičių, gamyba prasidėjo. Porsche pavedė Zuffenhausen paremtai kompanijai Reutter Carosseri, kuri prieš tai bendradarbiavo su Porsche kuriant Volkswagen Beetle prototipus, gaminti 356-ojo plieninį kėbulą. Porsche įkūrė surinkimo gamyklą kitoje gatvės pusėje, priešais Reutter Carosseri; ši surinkimo gamykla dabar žinoma kaip Porschestrasse. 356-ajam 1948 m. buvo leista važinėti keliais.

Neilgai trukus, 1951 m. sausio 30 d., Ferdinandas Porsche mirė ištiktas insulto.

Pokarinėje Vokietijoje buvo didelis automobilių dalių deficitas, taigi 356 modelis naudojo VW Beetle dalis, įskaitant variklį, greičių dėžę, ir važiuoklę. Tačiau 356 patyrė kelias evoliucijos stadijas (A, B ir C), kai gamyboje daugelis VW detalių buvo keičiamos Porsche pagamintomis dalimis. Paskutinieji 356-ieji buvo varomi vien tik Porsche sukurtais varikliais. Aptakų kėbulą suprojektavo Erwin Komenda, kuris taip pat kūrė ir VW Beetle kėbulą. Išskirtinis Porsche bruožas nuo pat pradžių buvo oru aušinamas, gale montuojamas variklis (kaip Beetle), retai kada taip daro kiti automobilių gamintojai. Porsche, skirtingai nuo jų, yra labai gerai subalansuoti.

Zuffenhausen pagrindinis pastatas – kairėje: Porsche centras; tolėliau kairėje kėbulų surinkimo cechas; dešinėje – automobilių surinkimo cechas

1963 m., po trupučio sėkmės automobilių lenktynėse, daugiausiai su Porsche 550 Spyder, įmonė išleido Porsche 911 – dar vieną oru aušinamą, gale montuojamu varikliu sportinę mašiną, šįkart su 6 cilindrų „boxer“ varikliu. Komanda, kuri sukūrė kėbulą, buvo vadovaujama Ferrio Porsche vyriausiojo sūnaus, Ferdinand Alexander Porsche (F. A.). 911 dizaino fazė sukėlė vidinių nesutarimų su Erwin Komenda, kuris vadovavo dizaino padaliniui iki jo. F. A. Porsche skundėsi, kad Komenda darė dizaino pokyčius nepasitaręs su juo. Įmonės vadovas Ferry Porsche paėmė savo sūnaus piešinius ir nunešė šalia veikusiam kėbulų gamintojui Reuter, kuris jį patobulino iki 1963 m. modelio išvaizdos. Reuter dirbtuvės vėliau buvo nupirktos Porsche (vėliau pavadintos Werk II). Po to Reuter tapo sėdynių gamintoja, šiandien žinoma kaip Keiper-Recaro.

Dizainerių grupė davė paeiliui einančius numerius kiekvienam projektui (356, 550 ir t. t.) bet numatytas 901 prieštaravo Peugeot, kurie turėjo autorines teises visiems 'x0x' automobilių pavadinimams, tai jis buvo pakeistas į 911. Lenktyniniai modeliai laikėsi „teisingo“ numeravimo: 904, 906, 908. 911-tas tapo Porsche geriausiai žinomu modeliu, sėkmingas lenktynių trasose, raliuose ir pardavimuose. Daugiau nei bet kuris kitas modelis, Porsche ženklas pabrėžiamas 911. Jis vis dar gaminamas, nors, po kelių apžiūrų, dabartiniai 911 modeliai iš senesnių perėmė tik pagrindines savybes, kupė su gale montuojama 6 cilindrų varikliu ir pagrindinius dizaino bruožus. Mažesnės kainos modelis, su tokiu pat kėbulu, bet su 356 varikliu, buvo pavadintas 912.

Porsche 912, 7-ojo dešimtmečio Porsche

1972 m. įmonės forma buvo pakeista iš ribotos partnerystės į akcinę bendrovę (Vokiškai AG), nes Ferry Porsche ir jo sesuo Louise Piëch pajautė, kad jų kartos nariai nekaip dirba komandoje. Todėl vėliau susikūrė direktorių taryba, kurios nariais tapo žmonės ne tik iš Porsche šeimos, o prižiūrimosios tarybos daugumą sudarė šeimos nariai. Dėl to vėliau ne vienas šeimos narys nebuvo įmonės vadovas. F. A. Porsche įkūrė savo dizaino įmonę, „Porsche Design Group“ kuri yra žinoma savo išskirtiniais akiniais nuo saulės, laikrodžiais, baldais ir daug kitų prabangių daiktų. Ferdinand Piëch, kuris buvo atsakingas už mechaninį Porsche serijinių ir lenktyninių modelių vystymasį, įkūrė savo konstruktorių įmonę ir sukūrė 5 cilindrų dizelinį variklį, skirtą Mercedes-Benz. Neilgai trukus, jis perėjo į Audi, ir kilo karjeros laiptais; galiausiai tapo Volkswagen Group direktorių tarybos nariu.

Pirmuoju Porsche AG generaliniu direktoriumi tapo Dr. Ernst Fuhrmann, kuris dirbo kuriant Porsche variklius. Fuhrmann buvo atsakingas už Fuhrmann variklį, naudotą 356 Carrera modeliuose, kaip ir 550 Spyder, turintį keturis kumštelinius velenus vietoj vieno centrinio veleno, kokie naudoti Volkswagen serijiniuose varikliuose. Jis ketino baigti 911 gamybą aštuntajame dešimtmetyje ir pakeisti jį į Grand Sportwagon su priekyje montuojamu V8 varikliu. Kaip mes šiandien žinome, 911 žymiai pergyveno 928. Fuhrmannas buvo pakeistas ankstyvajame 9-ajame dešimtmetyje Peterio W. Schutz, amerikiečių vadybininko ir 911 fano. Pastarasis buvo pakeistas 1988 m. buvusiu vokiečių kompiuterių kompanijos „Nixdorf Computer AG“ vadybininku Arno Bohn, kuris padarė kelias klaidas, kurios lemė jo atleidimą kartu su vystymosi padalinio direktoriumi Dr. Ulrich Bez, kuris anksčiau buvo atsakingas už BMW Z1 modelį. Šiandien U. Bez yra Aston Martin gineralinis direktorius.

1990 m. Porsche sukvietė memorandumą kartu su Toyota, siekdami sužinoti apie Japonijos gamybos metodus. Šiuo metu Toyota padeda Porsche kurti hibridines technologijas, sklando gandai, kad bus sukurtas hibridinis Cayenne, kaip ir būsimas keturių durų kupė Panamera.

Tuo tarpu, kai Bohnas buvo atleistas, generaliniu direktoriumi buvo paskirtas ilgametis Porsche darbuotojas, Heinzas Branitzkis, kuris dirbo toje pozicijoje, kol 1993 m. jį pakeitė Dr. Wendelin Wiedeking. Wiedeking pilnai peremė kompanijos vadovavimą tada, kai atrodė, jog Porsche bus perimta didesnės kompanijos. Per savo ilgą vadovavimą, Wiedekingas Porsche pavertė į labai našią ir pelningą kompaniją.

Ferdinando Porsche anūkas, Ferdinandas Piëch, buvo Volkswagen Group generalinis direktorius nuo 1993 iki 2002 m. Šiuo metu jis yra prižiūrimosios tarybos pirmininkas, turintis 12,8 procentų Porsche balsavimo teisės, jis taip pat išlieka antras individualus Porsche AG akcijų savininkas (pirmas yra jo pusbrolis F. A. Porsche, turintis 13,6 procentų).

2002 m. Porsche pristatė Cayenne, taip pat atidaryta gamykla Leipcige, kurios dėka Porsche pagamina beveik pusę savo kasmetinių modelių. Cayenne Turbo S turi antrą pagal pajėgumą Porsche variklį per visą savo gyvavimo laiką, galiausias buvo montuojamas į Carrera GT.

2004 m. Leipcige buvo pradėtas gaminti 605 arklio galių Carrera GT, kainuojantis 450 000 eurų ($440 000 Jungtinėse Amerikos Valstijose). Tai buvo pats brangiausias Porsche modelis.

Nuo 2005 m. padidintos Porsche ir Piech šeimų „Porsche AG“ balsavimo akcijos. Ankstyvą 2005 m. spalį kompanija pranešė turinti 18,53 % Volkswagen AG akcijų ir pranešė, jog neketina įsigyti papildomų VW akcijų ateityje. Nuo 2006 m. birželio, Porsche AG turimų Wolkswagen akcijų dalis pakilo iki 25,1 %, tai suteikė Porsche blokavimo galimybę: leidžiama vetuoti Porsche perėmimą Volkswagen‘o.

2006 m. viduryje, po daugelio metų, kai Boxster (o vėliau ir Cayenne) pradėjo dominuoti Porsche Šiaurės Amerikoje, 911 atgavo savo poziciją kaip Porsche flagmanas šiame regione. Nuo tada Cayenne ir 911 keitėsi tarp populiariausių modelių. Vokietijoje 911 parduodama žymiai daugiau nei Boxster/Cayman ar Cayenne.[1]

Santykiai su Volkswagen[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kompanija visada glaudžiai bendradarbiavo su Volkswagen. Abi kompanijos bendradarbiavo 1969 m., kuriant VW-Porsche 914 ir 914-6 kur 914-6 turėjo Porsche variklį, o 914 turėjo Volkswagen variklį, 976 su Porsche 912 E (tik JAV) ir Porsche 924, kurie naudojo daug Audi dalių ir buvo gaminami Audi Neckarsulm gamykloje. Daugiausia 944 taip pat buvo gaminami ten, nors naudojo žymiai mažiau VW dalių. Porsche Cayenne, pristatytas 2002, dalinasi visą važiuoklę su VW Touareg, kurie yra gaminami toje pačioje gamykloje Bratislavoje. Audi ir Škoda yra valdomos Volkswagen dukterinių įmonių. 2005 m. pabaigoje Porsche perėmė 18,65 % VW akcijų dalį, toliau tęsdami savo bendradarbiavimą ir užkirsdami kelią Volkswagen perėmimui (tuo metu sklandė tokie gandai). Tarp galimų pirkėjų buvo DaimlerChrysler, BMW ir Renault.

2007 m. kovo 26 d. „Porsche“ padidino savo turimų „Volkswagen“ akcijų paketą iki 30,9 % ketindama įsigyti VW koncerną,[2] galiausiai „Porsche“ vos nebankrutavo ketindama tai padaryti. 2012 m. rugpjūčio 1 d. „Volkswagen“ perpirko likusias akcijas ir nuo to laiko formaliai valdė „Porsche“ gamintoją 10 metų.[3] 2022 m. „Porsche“ gamintoja išplatino savo akcijas Frankfurto biržoje, netrukus po to tapdama vertingiausia automobilių gamintoja Europoje.[4][5]

Automobilių lenktynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Porsche sėkmingai dalyvauja daugelyje autosporto sričių, pelnė daugiau nei 28 000 pergalių. Šiuo metu Porsche yra stambiausia lenktyninių automobilių gamintoja pasaulyje. 2006 m. Porsche pagamino 195 lenktyninius automobilius įvairioms tarptautinėms lenktynėms. Tikima, kad Porsche 2007 m. pagamins ne mažiau nei 275 lenktyninius automobilius (7 RS Spyder LMP2 prototipus, 37 GT2 spec 911 GT3-RSR ir 231 911 GT3 Cup automobilius).[6]

Porsche Modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plataus naudojimo modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

911; perkamiausias modelis, 2006 birželį
987, 2006 Boxster modelis

PASTABA: paryškinti modeliai šiuo metu gaminami

Pardavimai Šiaurės Amerikoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mėnesiniai (2007 Rugpjūtis)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Modelis Pardavimai Procentas nuo bendrų pardavimų
911 (997) 1,083 32 %
Boxster (987) 425 12 %
Cayman 661 19 %
Cayenne 1,245 37 %
Bendri 3 414 -


Metiniai (2006)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Modelis Pardavimai Procentas nuo bendrų pardavimų
911 (997) 12 702 35 %
Boxster (987) 4 850 13 %
Cayman 7 313 20 %
Cayenne 11 141 31 %
Bendri 36 095 -

Lenktyniniai modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


PASTABA: paryškinti modeliai šiuo metu gaminami

Prototipai ir koncepciniai modeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Porsche USA press release 11 September 2006
  2. „Porsche triggers VW takeover bid“. BBC. 2007-03-26. Nuoroda tikrinta 2022-10-09. {{cite news}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  3. „Sąjunga įteisinta: „Porsche“ priklauso „Volkswagen“ koncernui“. 15min. Nuoroda tikrinta 2022-10-09.
  4. Navakas, Naglis. „„Porsche“ akcijos prekybą pradėjo šoktelėjimu“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2022-10-09.
  5. „Porsche overtakes VW as Europe’s most valuable carmaker“. Financial Times. 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-10-09.
  6. AutoWeek Porsche Story, Warehouse Shopping, March 7, 2007 Archyvuota kopija 2011-11-08 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]