Klermonas-Feranas
| Klermonas-Feranas pranc. Clermont-Ferrand | |
|---|---|
.svg) | |
 | |
  Klermonas-Feranas | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija |
| Regionas |  Overnė-Rona-Alpės |
| Departamentas | Piui de Domas |
| Gyventojų | 147 284[1] |
| Plotas | 42,67 km² |
| Tankumas | 3 452 žm./km² |
| Altitudė | 358 m |
| Pašto kodas | 63000 |
| Tinklalapis | www.ville-clermont-ferrand.fr |
 Vikiteka | Klermonas-Feranas |
Klermonas-Feranas (pranc. Clermont-Ferrand) – miestas Prancūzijos centrinės dalies pietuose, Overnė regiono ir Piui de Domo centras. Svarbus transporto centras – per miestą eina Paryžių, Bordo ir Bezjė jungiančios automobilių magistralės, veikia oro uostas. Išplėtota gumos, metalo apdirbimo, mašinų gamybos, farmacijos, elektronikos, siuvimo, maisto pramonė. Veikia du universitetai, observatorija, botanikos sodas. Šalia miesto įkurti keli regioniniai gamtos parkai, yra Ruajos kurortas.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabartinis miestas susikūrė 1633 m., susijungus dviem miestams. Iki tol labiau buvo žinomas Klermonas – nuo IV a. vyskupijos centras, daugelio sinodų vieta. Klermone popiežius Urbonas II paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį. Nuo XII a. – grafystės sostinė. XIII a. gavo miesto teises. 1551 m. prijungtas prie Prancūzijos.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko senovės Romos pastatų liekanos. XIII–XIV a. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų katedra, romaninė Dievo Motinos bažnyčia, renesanso rūmai.[3]
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Clermont Foot – futbolo klubas.
Miestų partnerystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficialus puslapis Archyvuota kopija 2014-07-01 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ FRANCE: Puy-de-Dôme, citypopulation.de
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 215
- ↑ Clermont-Ferrand (Klermon Feranas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 167 psl.