1995 m. Dakaro ralis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
1995 m. Dakaro ralis
Prieš: 1994 Po: 1996

1995 m. Dakaro ralis – 17–asis Dakaro ralis, įvykęs 1995 m. Jis pirmą kartą prasidėjo ne Paryžiuje – maršruto pradžia buvo Granadoje (pietų Ispanijoje), baigėsi Dakare. Lengvųjų automobilių klasėje nugalėjo Pierre Lartigue (antrą kartą iš eilės), motociklų – Stephane Peterhansel (ketvirtą kartą), sunkvežimių – Karel Loprais (su Tatra 815).

Lenktynės vyko sausio 115 d. Ispanijos, Maroko, Mauritanijos, Gvinėjos ir Senegalo teritorijose. Trasos ilgis 10 109 km, specialiųjų etapų ilgis 5 728 km.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ralyje varžėsi 205 dalyviai. Startavo 95 motociklai, 86 automobiliai, 24 sunkvežimiai. Finišavo 27 motociklai, 58 automobiliai, 18 sunkvežimių.

Motociklų klasėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Pilotai Motociklai
1 Prancūzija Stéphane Peterhansel Yamaha
2 Ispanija Jordi Arcarons Cagiva
3 Italija Edi Orioli Cagiva
4 Italija Fabrizio Meoni Honda
5 Prancūzija Jean Brucy Honda
6 Prancūzija Patrick Sireyjol KTM
7 Vokietija Jürgen Mayer KTM
8 Nyderlandai Gerard Jimmink Cagiva
9 Prancūzija Jean-Claude Olivier Yamaha
10 Ispanija Fernando Gil KTM

Lengvųjų automobilių klasėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Ekipažai Automobiliai
1 Prancūzija Pierre Lartigue / Michel Périn Citroën
2 Prancūzija Bruno Saby / Dominique Serieys Mitsubishi
3 Japonija Kenjiro Shinozuka / Henri Magne Mitsubishi
4 Prancūzija Jean-Pierre Fontenay / Bruno Musmarra Mitsubishi
5 Suomija Timo Salonen / Fred Gallagher Citroen
6 Portugalija Duarte Guedes / Dubois Nissan
7 Prancūzija Thierry Delavergne / Arguelles Nissan
8 Italija Giacomo Vismara Ssangyong
9 Tailandas Siriwattanakun Pornsawan / Tull Mitsubishi
10 Japonija Hiroshi Masuoka / Andreas Schulz Mitsubishi

Sunkvežimių klasėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Ekipažai Sunkvežimiai
1 Čekija Karel Loprais / Stachura / Kalina Tatra
2 Japonija Yoshimasa Sugawara / Shibata Hino
3 Čekija Vlastimil Buchtyar / Koreny Tatra
4 Prancūzija Gilbert Versino / Cassiot Mercedes
5 Vokietija Klaus Bauerle / Stock Mercedes
6 Prancūzija Jean-Paul Bosonnet / Serge Lacourt Mercedes
7 Prancūzija Jérome Pelichet / Gambillon Mercedes
8 Nyderlandai Henk Hellegers / Supheert Mercedes
9 Prancūzija Laurent Granjon / Martineau Mercedes
10 Belgija Joseph Petit / Lodreo Mercedes

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]