Černigovo kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Briansko kunigaikštystė)
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su nuorodomis į šaltinius.
Чернігівське князівство
Černigovo kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1357–1401 m.
Blank.png
1024 – 1401 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg

Herbas of

Herbas

Location of
Rusios kunigaikštystės XI a.
Sostinė Černigovas (iki 1246 m.)
Brianskas(nuo 1246 m.)
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Černigovo kunigaikščiai
 1024–1036 (pirmas) Mstislavas Narsusis
 1393–1401 (paskutinis) Romanas Michailovičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Kijevo Rusios 1024 m., 1024
 - Prijungta prie LDK 1401 m.

Černigovo kunigaikštystė (ukrainiečių kalba: Чернігівське князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XI-XIV amžiais dabartinės Ukrainos šiaurinėje teritorijoje ir gretimose teritorijose Rusijoje, Baltarusijoje.

Teritorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Severščina.

Kunigaikštystės branduolinės teritorijos bendrai vadinamos Černigovo žeme. Šis istorinis regionas, dabar vadinamas Severščina, apėmė rytinę Polesės dalį, esančią į rytus nuo Dniepro, t. y. Desnos ir Seimo upės baseinuose. Jai priklauso Černigovo sritis ir Sumų srities šiaurinė dalis dabartinėje Ukrainoje, Gomelio srities rytinė dalis Baltarusijoje, Briansko ir Kursko sritys Rusijoje.

Šiaurėje Černigovo žemė ribojosi su Smolensko (Starodubščina), pietuose – su Perejeslavlio, vakaruose – su Kijevo žemėmis. Į šiaurės rytus nuo šios teritorijos buvo Okos aukštupis (etninės viatičių žemės), į vakarus - Turovo-Pinsko žemė (Vakarų Polesė).

Didžiausio išsiplėtimo laikais Černigovo kunigaikštystė be Černigovo žemės dar valdė Okos aukštupį (Kalugos, Oriolo, Tulos sritys Rusijoje) ir Riazanės-Muromo žemę (Lipecko, Riazanės, Vladimiro sritys Rusijoje).

Černigovo žemė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Černigovo kunigaikštystė formavosi severianų gyvenamose žemėse, o vėliau plėtėsi į viatičių, radimičių, dregovičių, muromų gyvenamas žemes. Nuo X a. ši teritorija priklausė Kijevo Rusiai, ir ją valdė Kijevo vietininkas, kuris rinkdavo duoklę. Vietos gyventojai atliko svarbią funkciją ginant Rusią nuo nomadų iš Ponto stepės antpuolių.

Pirmasis Černigovo valdovas buvo Mstislavas Drąsusis, Kijevo kunigaikščio Vladimiro Krikštytojo sūnus. Jis, ilgai kovojęs su nomadais rytuose, pasinaudojęs proga po tėvo mirties pradėjo karą su savo broliu Kijevo kunigaikščiu Jaroslavu. Šis karas laikinai padalijo Rusią į dvi dalis, kurios rytinę dalį užvaldė Mstislavas (1024–1036), savo sostine paversdamas Černigovą. Tačiau po jo mirties Rusia buvo vėl suvienyta po Kijevo valdžia.

Černigovo kunigaikštystė vėl įsikūrė po Jaroslavo mirties Rusią padalinus tarp sūnų. Sviatoslavas Jaroslavičius oficialiai tapo pirmuoju Černigovo kunigaikščiu (1054–1073) ir Riurikaičių Černigovo linijos pradininku.

Susiskaldymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1097 m., labai greitai po kunigaikštystės susikūrimo nuo Černigovo atsiskyrė Naugardas-Severskis. 1127 m.dėl dinastinių vaidų atskilo rytinės dalys, kur susiformavo Riazanės kunigaikštystė ir Muromo kunigaikštystė.

Antroji kunigaikštystės skilimo banga įvyko 1246 m., mirus Michailui Vsevolodovičiui. Tuo metu keturi vaikai paveldėjo keturias dalis, kurios tapo keturiomis kunigaikštystėmis. Tai buvo Briansko, Novosilsko, Karačevo, Taruskos kunigaikštystės. Tuo metu pagrindinė sostinė iš Černigovo perkelta į Brianską, o titulas Černigovo didysis kunigaikštis tapo tik nominalus.

LDK sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1357 m. Brianską užėmė Algirdas, kuris prijungė ją prie LDK. Nepaisant to, dauguma stambesniųjų vietos kunigaikščių išlaikė autonomiją ir savo dinastijas per XIV a. Paskutinis Brinsko kunigaikštis ir Černigovo didysis kunigaikštis buvo Romanas Michailovičius, kartu ėjęs ir vietininko pareigas Smolenske. Jam mirus, Černigovas tapo LDK vietininkyste. Ši tendencija reiškėsi ir aplinkinėse kunigaikštystėse, kur vietinės dinastijos buvo naikinamos per visą XV a.

Tačiau XV a. viduryje egzistavo ir tendencija skirti Černigovo žemės kunigaikštysčių vietininkais iš Maskvos pabėgusias didikų gimines. 1503 m. Černigovo žemę užkariavo Maskvos Didžioji kunigaikštystė.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukraina-orn.png
Ukrainos istorija
Rusia iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas)
Kijevo Rusia (Riurikaičiai)
Rusios kunigaikštystės:
Kijevas, Černigovas, Perejeslavas, Haličas-Voluinė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lenkijos karalystė:
Kijevo, Černigovo, Rusios, Voluinės, Belzo, Podolės, Braclavo vaivadijos
Kazokų etmonatas
Rusijos imperija (Mažoji Rusija):
Kijevo, Poltavos, Černigovo, Žitomiro, Podolės, Charkovo gubernijos
Ukrainos nepriklausomybės karai
VULR, ULR
Lenkija, TSRS (UTSR)
Ukraina
Ukrainos istoriniai regionai:
Priednieprė, Siverščina, Voluinė, Galicija, Priekarpatė, Podolė, Slobožanščina
Ponto stepė, Karpatų Rusia