Lukomos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Лукомскае княства
Lukomos kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė XIV a.-1473
Blank.png
1101 – 1473 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
Sostinė Lukomlis
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Lukomos kunigaikščiai
 1101-1127 Rostislavas Vseslavičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Polocko 1101 m., 1101
 - Prijungta prie Vilniaus kunigaikštystės 1473 m.

Lukomos kunigaikštystė (brus. Лукомскае княства) – nedidelė XII a.XIV a. Rusios kunigaikštystė dab. Baltarusijoje. Sostinė Lukomlis prie to paties pavadinimo ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kunigaikštystė minima prie seniausiai atskilusių nuo Polocko kunigaikštysčių. Todėl manoma, kad jos įkūrimas galėjo būti susijęs su 1101 m., kuomet Polocko kunigaikštis Vseslavas padalijo žemes savo sūnums. Lukomos kunigaikščiu tikriausiai tapo jauniausias jo sūnus Rostislavas. 1127 m. jį ištrėmus į Bizantiją, atrodo, kad vietinė dinastinė linija taip ir nunyko.

Vėliau kunigaikštystė buvo priklausoma nuo stipresnių Polocko žemės kunigaikštysčių. XIII a. joje, kaip ir Polocke, įsitvirtino lietuviška dinastija. Kunigaikštystė oficialiai panaikinta 1473 m. Vėliau įjungta į Polocko vaivadijos teritoriją.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukomos kunigaikščių linija nėra žinoma. Vienintelis vietinės linijos atstovas buvo Rostislavas Vseslavičius, priklausęs Riurikovičių Polocko atšakos atšakai. Vėliau kunigaikštystėje tikriausiai įsitvirtino Polocko ir Vitebsko valdovų linijos.

Ją, drauge su Polocku, kaip atskirą vienetą valdė Andrius Algirdaitis, Algirdo sūnus. Jo palikuonims susimaišius su vietiniais didikais, susiformavo vietos didikai Lukomskiai. Kunigaikščiui Ivanui Lukomskiui 1473 m. pabėgus į Maskvą, jie tapo Rusijos didikais.