Dubrovicos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Дубровицьке князівство
Dubrovicos kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė nuo ~1320
Blank.png
1168 – ~1521 Alex K Grundwald flags 1410-03.svg
Sostinė Dubrovica
Kalbos rusėnų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Turovo 1168 m., 1168
 - Prijungta prie LDK ~1521 m.

Dubrovicos kunigaikštystė (ukr. Дубровицьке князівство) – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės vidurupyje, dab. Ukrainos Rovno srities) šiaurėje ir gretimose teritorijose Baltarusijoje. Sostinė Dubrovica.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. pabaigoje, kuomet Turovo Jurijus Jaroslavičius ją kaip dalinę kunigaikštystę davė valdyti savo sūnui Glebui. Šis minimas Kijevo kunigaikščio Sviatoslavo žygyje prieš polovcus. Jo įpėdinis Aleksandras 1223 m. minimas Kalkos mūšyje su mongolais, kur žuvo. 1240 m. Kryžiuočiai nusiaubė Dubrovicą ir žinios apie kunigaikštystę galutinai nutrūko.

Nuo XIV a. Dubrovica atiteko LDK, o Vytautas ją atidavė valdyti Jonui Alšėniškiui. Jis čia pradėjo Kunigaikščių Alšėniškių Dubrovickių giminė, kuri viešpatavo valstybėje.

XVI a. kunigaikštystė prijungta prie Trakų vaivadijos.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvuoju laikotarpiu Dubrovicą valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka, kurios pradininkas buvo Jaroslavas Jurjevičius. Žinomi tik du kunigaikščiai: