Okos aukštupio kunigaikštystės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Russian principalities (XIII-XIV cent.).png

Okos aukštupio kunigaikštystės (rus. Верховские княжества, rus. Верхнеокские княжества) – grupė smulkių Rusios kunigaikštysčių, XIII–XV a. egzistavusių Okos upės aukštupio baseine. Jos buvo ten, kur dabar yra Rusijos Tulos, Kalugos ir Oriolo sritys.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki kunigaikštysčių susiformavimo teritorija priklausė viatičių genčių sąjungai, kurią X a. nukariavo Kijevo Rusia. Šiai suirus, teritoriją valdė Černigovo kunigaikštystė.

Po Rusios pajėgų pralaimėjimo Mongolų imperijai, visoje Rusioje prasidėjo feodalinis susiskaldymas. Nusiaubus Černigovą, nusilpo centrinė kontrolė periferijose, ir tai leido formuotis smulkioms kunigaikštystėms. 3 pirmosios kunigaikštystės Okos aukštupyje susiformavo apie 1246 m., kuomet Černigovo kunigaikštis Mikalojus Vsevolodovičius Karačeve, Novosilyje ir Tarusoje pasodino savo sūnus, kurie tapo dalinių kunigaikštysčių pradininkais. Vėliau nuo šių kunigaikštysčių atskilo daug smulkesnių. Visų jų dinastinės linijos kildino save iš Mikalojaus palikuonių.

1357 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nukariavo pagrindinę Černigovo palikuonę – Briansko kunigaikštystę, dėl ko išplėtė savo įtaką ir Okos aukštupio regione. 1375–1380 m. šių kunigaikštysčių valdovai dar minimi dalyvavę Maskvos žygiuose prieš Tverę ir Aukso ordą, bet XIV a. pabaigoje-XV a. pradžioje jos perėjo į LDK priklausomybę. Ta priklausomybė buvo gana laisva: kunigaikščiai turėjo mokėti duoklę ir prireikus tiekti karius, tačiau LDK nesikišo į jų vidaus reikalus.

Tokiu būdu kunigaikštystės sudarė buferinę zoną tarp LDK ir MDK. Dėl kunigaikštysčių tarpusavio kovų ir prastėjančių santykių su LDK, kai kurie kunigaikščiai ilgainiui buvo linkę rinktis Maskvos pusę. Jų palaipsniškas prisidėjimas prie Maskvos 1487–1494 m. sukėlė Pasienio karą. Jis baigėsi LDK atsisakymu savo interesų Okos aukštupio regione.

Prijungtos prie Maskvos kunigaikštystės kurį laiką išlaikė dalinį savarankiškumą. Paskutinė, Vorotinsko kunigaikštystė, likviduota 1573 m.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]