Lucko kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Луцьке князівство
Lucko kunigaikštystė
Haličo-Voluinės dalis (1227-1323)
LDK dalis (1323-1393)
Alex Volhynia.svg
1154 – 1393 Blank.png
Sostinė Luckas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai
 - Atsiskyrė nuo Voluinės 1154 m., 1154
 - Prijungta prie LDK 1393 m.

Lucko kunigaikštystė (ukr. Луцьке князівство) – Rusios kunigaikštystė, gyvavusi XII – XIV amžiais Voluinės istoriniame regione, dab. Ukrainos Voluinės srityje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemes aplink Lucką bandyta kaip atskirą valdą išskirti jau 1097 m., kuomet Voluinės kunigaikštis Sviatopolkas Iziaslavičius ją davė valdyti Davidui Sviatoslavičiui. Tačiau netrukus ši valda panaikinta. Kunigaikštystės pradžia laikoma 1154 m., kuomet čia ėmė valdyti Voluinės Iziaslavičių šakos atstovas Jaroslavas.

Toliau valdė jo sūnūs. Antrasis sūnus Mstislavas 1226 m. perleido kunigaikštystę Haličo-Voluinuinės valdovui Danieliui Haličiečiui[1], tačiau čia ir toliau liko valdyti jo įpėdiniai.

1323 m. kunigaikštystę prie LDK prijungė Gediminas, kuris čia pasodino savo sūnų Liubartą. Po šio valdė sūnus Teodoras. Po šio mirties 1387 m. kunigaikštystė panaikinta.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji kunigaikščiai priklausė Voluinės Monomachovičių (Iziaslavičių) atšakai:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]