Suzdalės kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Су́здальское княжество
Suzdalės kunigaikštystė
kunigaikštystė
1238 – 1341
Location of
Rusios kunigaikštystės XII a.
Sostinė Suzdalė
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Era Viduramžiai

Suzdalės kunigaikštystė (rus. Суздальское княжество) – istorinė kunigaikštija (1216–1218; 1238–1341 m.) apėmusi Suzdalės miesto apylinkes.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suzdalės miestas pirmą kartą buvo paminėtas 1024 m. Tuo metu jis priklausė Kijevo, o vėliau Perejeslavlio kunigaikščiams. Miestą ir apylinkes valdė šių kunigaikštijų paskirti valdytojai. Suirus Kijevo Rusios valstybei kūrėsi savarankiškos valdos. 1125 m. Suzdalės šeimininku tapo Jurijus Vladimirovičius Dolgorukis. Jis miestą padarė Rostovo–Suzdalės kunigaikštystės centru.

Jo palikuonis Vsevolodas Didysis Lizdas čia pastatė pilį ir įtvirtinimus. Šio valdovo sūnus Jurijus trumpą laiką (1216–1218 m.) čia buvo įkūręs savo valdą, kuri vėliau vėl prijungta prie Vladimiro kunigaikštystės.

1238 m. pradžioje Suzdalės miestą užėmė Čingischano karvedys Batijus. Batijaus kariuomenė nusiaubė kraštą, o Suzdalės miestą sudegino.

1238 m. sudaryta kunigaikštija, kurią valdė Sviatoslavas Vsevolodovičius. 1246 m. jam atiteko Vladimiro kunigaikštijos sostas.

Suzdalės ir Žemutinio Naugardo kunigaikštystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1341 m., po Ivano Kalitos mirties, Aukso Ordos valdovas Uzbekas Žemutinįjį Naugardą, Gorodecą ir Unžą atidavė valdyti Suzdalės valdovui Konstantinui. Jis 1350 m. perkėlė sostinę į Žemutinį Naugardą. Dėl to jo valda pradėta vadinti Suzdalės ir Žemutinio Naugardo kunigaikštyste. Kunigaikštystė gyvavo 42 metus.

1392 m. Žemutinį Naugardą užėmė maskvėnai, o kunigaikštystę panaikino. Kunigaikščiai pabėgo į rytus, nuo tol šias teritorijas valdė maskvėnų vietininkai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]