Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a. viduryje, kai valstybė Lenkijos pavyzdžiu buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus.

Iki XV a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK sudėtis 1430 m.

XIII a. Mindaugui suvienijus Lietuvos kunigaikštystę, ją sudarė keliolika lietuvių-aukštaičių žemių: Upytė, Neris, Lietuva, Nalšia ir t. t. Jos XV-XVI a. tapo svarbios sudarant administracinius junginius - valsčius ir pavietus.

Susikūrus LDK ir valstybei plečiantis, į jos sudėtį patekdavo įvairios Rusios kunigaikštystės. Jos buvo įtraukiamos kaip savotiški administraciniai vienetai (tokiu būdu pati Lietuvos kunigaikštystė irgi tapo vienu iš jų). Tai - taip vadinamos dalinės kunigaikštystės. Dažniausiai jose likdavo valdyti vietos (arba lietuviškos) kunigaikščių dinastijos (pvz. Polocko, Smolensko, Voluinės, Černigovo, Kijevo, kunigaikštysčių atveju).

XIV a. viduryje labai išaugusi Lietuvos kunigaikštystė skilo į dvi atskiras kunigaikštystes - Trakų (jai priklausė ir Žemaitija) ir Vilniaus. XIV a. 2-ojoje pusėje pradėtos steigti apskritys (pvz., Paštuvos, Trakų, Veliuonos, Vilniaus).

Šis dalinių kunigaikštysčių prijungimas tęsėsi iki pat XV a. pirmosios pusės. Tuo metu LDK teritorija išsiplėtė iki maksimumo. Be rusėnų kunigaikštysčių Polocko, Černigovo, Kijevo, Smolensko, Voluinės žemėse, LDK valdė ir totoriškas žemes Didžiojoje Dykroje. Jos siuzerenitetą taip pat pripažino ir grupė smulkių kunigaikštysčių rytuose - vadinamosios Okos aukštupio kunigaikštystės.


Reformos XV-XVI a.[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK vaivadijos 1566 m.

Pačioje XIV a. pabaigoje, siekiant centralizuoti valdymą, kunigaikštystės buvo palaipsniui naikinamos, ir jose paskiriami Lietuvos vietininkai. Tuo būdu jos tapdavo vietininkijomis (ar seniūnijomis) ir tiesiogiai priklausė Lietuvos kunigaikštystei. Jau 1390 m. sukurta Polocko seniūnija. Vėliau taip atsitiko su Smolensko, Vitebsko ir kitomis kunigaikštystėmis, esančiomis daugiausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

XV a. pradžioje Vytautas Didysis inicijavo administracines reformas. Sekant Lenkijos pavyzdžiu, senosios feodalinės kunigaikštystės pradėtos versti vaivadijomis, bet procesas vyko lėtai. 1413 m. buvo įsteigtos 2 "lietuviškos" vaivadijos – Trakų vaivadija ir Vilniaus vaivadija, o Smolensko vaivadija įkurta tik 1508 m. Tada imtos steigti ir apskritys (pavietai), pavaldžios vaivadijoms. Po šių ankstyvųjų reformų LDK sudarė 9 vaivadijos: Trakų, Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Smolensko, Černigovo, Kijevo, Voluinės ir Rytų Podolės.

Per XV a. II pusę ir XVI a. pirmąją pusę LDK neteko daug teritorijų: rytinės dalinės kunigaikštystės perėjo į Maskvos pusę. Dėl to prarastos dauguma Černigovo, Smolensko žemių teritorijų.

Per 1564–1566 metų LDK teritorines, administracines, bajorų teismų ir politines reformas galutinai nusistovėjo valstybės administracinė struktūra: panaikintos visos kunigaikštystės, suformuotos naujos vaivadijos (reformų metu Vilniaus vaivadija buvo gerokai apkarpyta), jos buvo suskirstytos į apskritis (išsamiau žr. čia). Kai kurios apskritys maždaug prilygo senesniajam valsčiui, kitos apėmė po kelis valsčius. Jos tapo bajorų luomo savivaldos, teismo, politiniu ir kariniu vienetu. Paviete veikė žemės teismas, pilies teismas, seimelis, čia buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikas, o nuo 1793 metų – kaštelionas.

Po šių reformų LDK turėjo 13 vaivadijų su 30 pavietų.


1569–1793 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK 1586 m.
Lietuvos administracinis suskirstymas XVII a.

1569 m. sudarant Liublino uniją LDK neteko apie trečdalio teritorijos, t. y. keturių savo pietinių ir vakarinių vaivadijų (Voluinės vaivadija, Palenkės vaivadija, Braclavo vaivadija, Kijevo vaivadija), kurios perėjo Lenkijos karalystei.

Nuo 1569 m. iki 1772 metų nusistovėjo pastovi LDK vaivadijų sistema, ir jų sienos mažai kito. LDK buvo 9 vaivadijos (22 pavietai) ir Žemaitijos seniūnija (išsamiau žr. čia). Tiesa, viena iš vaivadijų, Smolensko vaivadija, ilgesnę dalį laiko buvo tik nominali - jos teritorijas valdė MDK. Nepaisant to, į vaivadiją buvo skiriami pareigūnai.

Livonijos vaivadija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė nuo 1589 m. tapo vasaline LDK ir Lenkijos valda. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalis Piltenės apskritis buvo tiesiogiai pavaldi LDK.

1772-1795 metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ATR vaivadijos 1789 m.
Vaivadijos 1793 m.

Po Pirmojo ATR padalijimo 1772 m. LDK liko 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės ir 22 apskritys (išsamiau žr. čia). 1790 m. buvo atkurta Vitebsko vaivadija (centras – Cholopeničai). 1791 m. lapkritį buvo priimtas administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymas, pagal kurį LDK buvo suskirstyta į 10 vaivadijų ir 34 apskritis (išsamiau žr. čia).

Po Antrojo ATR padalijimo LDK liko tik Žemaitijos seniūnija ir Trakų vaivadija, taip pat Vilniaus, Naugarduko, Bresto vaivadijų dalis. 1793 m. lapkritį Gardino seimas priėmė naują Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, kuris LDK teritoriją suskirstė į 8 vaivadijas ir 24 apskritis (išsamiau žr. čia). Nemažai naujųjų vaivadijų buvo sukurtos senųjų apskričių pagrindu.

1795 m. visa LDK administracinė sistema buvo panaikinta. Ją pakeitė Rusijos imperijos gubernijų, o Užnemunėje - Prūsijos provincijų sistema.


Vaivadijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaivadija Įkūrimo metai Likimas
Vilniaus vaivadija 1413 Iš jos dalies suformuotos Minsko, Naugarduko vaivadijos. 1791 m. neteko didelės dalies teritorijos. 1793 m. atskirta Breslaujos vaivadija
Trakų vaivadija 1413 Iš jos dalies suformuotos Palenkės, Naugarduko ir Bresto vaivadijos. 1793 m. atskirtos Merkinės ir Gardino vaivadijos
Žemaitijos seniūnija 1413 Iš jos 1793 m. suformuota Žemaitijos vaivadija
Voluinės vaivadija 14641466 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei
Kijevo vaivadija 1471 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei
Polocko vaivadija 1504 1773 m. neteko didžiosios dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai. Centras perkeltas į Usačę. Panaikinta 1793 m.
Naugarduko vaivadija 1507 1791 m. neteko didžiosios dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai.
Vitebsko vaivadija 1511 1773 m. neteko beveik visos teritorijos, kuri atiteko Rusijai. Nominaliai išliko iki 1793 m.
Palenkės vaivadija 1514 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei
Livonijos vaivadija 1561 [1] 1772 m. atiteko Rusijai.
Braclavo vaivadija 1564 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei
Lietuvos Brastos vaivadija (Brastos vaivadija) 1566 1791 m. neteko dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai.
Minsko vaivadija 1566 1791 m. atiteko Rusijai.
Mstislavlio vaivadija 1569 1772 m. atiteko Rusijai.
Smolensko vaivadija 1608 [2] 1514-1611 ir po 1667 m. teritorijas valdė Rusija. Nominaliai išliko iki 1793 m.
  1. Prijungta prie LDK.
  2. 1514 m. užėmė Rusija, bet 1611 m. sugrąžinta LDK.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Enciklopedija „Lietuva“, I tomas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.