Toropeco kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Торопецкое княжество
Toropeco kunigaikštystė
LDK dalinė kunigaikštystė 1362-1503
Blank.png
1159 – 1503 Lob flag moskovskiy.svg
Sostinė Toropecas
Kalbos senoji slavų
Valdymo forma Monarchija
Toropeco kunigaikščiai
 1159—1180 (pirmasis) Mstislavas Rostislavičius
Era Viduramžiai
 - Atskilo nuo Smolensko 1159 m., 1159
 - Perėjo MDK 1503 m.

Toropeco kunigaikštystė (rus. Торопецкое княжество) – dalinė rusų kunigaikštystė, kurią valdė Riurikaičių atšaka.

Kunigaikštystės teritorija buvo gana nedidelė, tarp Toropos upės ir Dauguvos aukštupio, Valdajaus aukštumos šlaituose, beveik siekė Seligero ežerą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugelis istorikų kunigaikštystės susidarymo pradžia laiko 1159 m., kai ją Smolensko kunigaikštis Rostislavas Mstislavičius paminėjo laiške Smolensko vyskupijai. Kiti mini 1168 m., kai kunigaikštis Rostislavas testamente išskyrė Toropeco kunigaikštystę iš Smolensko kunigaikštystės ir atidavė ją savo sūnui Mstislavui Rostislavičiui Narsiajam.

Po to kunigaikštystė minima metraštyje, kai kitas Rostislavo sūnus Sviatoslavas Rostislavičius 1168 m. pabandė ją užgrobti. Vėliau Toropeco kunigaikštystė kaip dalinė kunigaikštystė priklausė Rostislavo anūkui Novgorodo kunigaikščiui Mstislavui Mstislavičiui Sėkmingajam (rus. Удатный). 1214 m. Mstislavo duktė Feodosija ištekėjo už Novgorodo kunigaikščio Jaroslavo, o dalinės kunigaikštystės teritoriją gavo kaip kraitį. Galimu kunigaikštystės paveldėtoju tapo Feodosijos sūnus Aleksandras Jaroslavičius Neviškis.[1].

XIII a. pradžioje Toropeco valsčius užėmė visą Smolensko žemės šiaurryčių dalį, jų tarpe buvo ir Dauguvos ir Volgos aukštupiai. Būdama tarp Polocko ir Vladimiro-Suzdalės kunigaikštysčių, Didžiojo Novgorodo ir Pietų Rusios kunigaikštysčių, Toropeco kunigaikštystė dažnai politiniuose ir prekybiniuose klausimuose veikdavo kaip tarpininkas.

XIII a. Toropeco kunigaikštystė ima patirti vis didesnį lietuvių spaudimą, nes šie ima puldinėti kunigaikštystės žemes. 1320 m. lietuviai užėmė kunigaikštystės sostinę Toropecą, o XIV a. viduryje LDK valdžioje atsidūrė visa kunigaikštystės teritorija.

XVI a. pradžioje Maskvos valstybė pagal taikos su LDK sutartį prisijungė šios kunigaikštystės teritoriją. Kunigaikštystė tapo Maskvos valstybės Toropeco apskritimi.

Toropeco kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Rostislavas Mstislavičius (Ростислав Мстиславич) – valdė 1127–1159 m.
  • Mstislavas Rostislavičius Narsusis (Мстислав Ростиславич Храбрый) – valdė 1159–1180 m.
  • Mstislavas Mstislavičius Sėkmingasis (Мстислав Мстиславич Удатный) – valdė 1180–1209 m.
  • Davydas Mstislavičius (Давыд Мстиславич) – valdė 1209–1225 m.
  • Aleksandras Jaroslavičius Neviškis (Александр Ярославич Невский) – valdė 1246–1263 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Побойнин И. Торопецкая старина: Исторические очерки города Торопца с древнейших времен до конца XVIII века. — М., 1902. с. 27