Vienybės aikštė

Vienybės aikštė – Kauno naujamiestyje, K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvių sankirtoje XIX a. viduryje suformuota aikštė. Tuo metu joje vyko turgūs, o abi gatvės dalijo aikštę į keturias dalis. 1919 m. vietoj šiaurinėje aikštės dalyje buvusio Rusijos imperijos kariuomenės maniežo pradėtas kurti vienas pirmųjų Lietuvoje Vytauto Didžiojo karo muziejus. Tarp Karo muziejaus ir K. Donelaičio gatvės buvo įrengtas muziejaus sodelis, pastatyti paminklai „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, biustai iškiliausiems Lietuvos žmonėms, Laisvės paminklas, įrengta Amžinoji ugnis, sodelį papildė kelios skulptūros, Knygnešių sienelė.

Vienybės aikštė tapo reprezentatyviausia Kauno aikšte, joje vyko svarbiausios valstybinės iškilmės, Lietuvos kariuomenės rikiuotės. Tarpukario metais aikštėje ir šalia jos pastatyti keli didesni pastatai: Žemės bankas (dabar KTU rektorato rūmai, verslininkų brolių Vailokaičių namas (susprogdintas 1944 m.), greta Karo muziejaus M. K. Čiurlionio dailės muziejus.^[1]

Antrojo pasaulinio karo metais ir sovietmečiu Karo muziejaus sodelyje pastatyti paminklai ir skulptūros buvo sunaikinti, aikštė performuota, pervadinta poeto J. Janonio vardu, jos pagrindiniu akcentu tapo V. Lenino paminklas. Vienybės aikštės pietinėje dalyje 1974 m. buvo pastatyti Politinio švietimo namai (dabar – VDU rūmai, rytinėje ir šiaurinėje – administraciniai „Pramprojekto“ ir „Miestprojekto“ rūmai.^[2] Nuo 1988 m. palaipsniui buvo atkuriamas Karo muziejaus sodelis, iš Vienybės aikštės pašalinti sovietiniai paminklai. Rvoliucijos vado V. Lenino paminklas buvo pirmas nugriautas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje 1990 m. rugpjūčio 6 d.^[3]