Pereiti prie turinio

Tarptautinė kosminė stotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tarptautinė kosminė stotis
TKS po STS-119 misijos, 2009 m. kovo 25 d. Nufotografuota iš erdvėlaivio „Discovery“.
Stoties statistika
Masė419 725 kg
Ilgis73 m
nuo „Destiny“ iki „Zvezda“
(2011 m. kovas)
Plotis109 m
saulės baterijų plotis
(2011 m. kovas)
Aukštis27,4 m
(2007 m. vasario 22 d.)
Gyvenamas tūris915,6 m³
Atmosferos slėgis101,3 kPa
Perigėjus408 km[1]
Apogėjus410 km[1]
Orbitos inklinacija51,6419 laipsnio
(2009 m. rugsėjo 15 d.)
Vidutinis greitis27,600 km/val
(7,66 km/s)
Orbitos periodas92,68 minutės
Apsisukimų per dieną15,54
(2011 m. kovo 9 d.)
Dienos orbitoje5258
(2013 m. balandžio 13 d.)
Apgyvendinta dienų4545
(2013 m. balandžio 13 d.)
Apsisukimų skaičius116 178 apsisukimai
(2019 m. gegužės mėn.)
Nukeliautas atstumas~2,6 * 109 km
2011 m. kovas dienos statistika (nebent nurodyta kitaip).
Konfigūracija
Kosminė stotis 2021 m.
Kosminė stotis 2021 m.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) (angl. International Space Station, ISS, rus. Междунаро́дная косми́ческая ста́нция, МКС) – tarptautinis orbitinės stoties projektas[2], kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių (ESA).

Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. lapkričio 20 d., kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis „Zarya“. Nuo 2000 m. lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. 2014 m. kovo 28 d. komplekse gyveno 40-toji ekspedicija, sudaryta iš šešių žmonių.[3] TKS yra lankęsi kosmoso turistų. TKS aptarnauja rusiški „Sojuz-MS“ ir „Progress“, europietiški „ATV“, japoniški „HTV“, bei amerikietiški „SpaceX Dragon“ ir „Cygnus“ kosminiai laivai.

TKS statybos buvo baigtos 2011 m. Tais metais baigus programą „Space Shuttle“, vieninteliai pilotuojami kosminiai laivai, su kuriais TKS įgulos pristatomos į stotį ir grįžta į Žemę, buvo rusiški „Sojuz“ (iš pradžių tai buvo „Sojuz TM“, vėliau – „Sojuz TMA“, po to – „Sojuz TMA-M“, o nuo 2016 m. – „Sojuz MS“ modifikacija), jie išliko tokiais iki 2019 m. Tuo metu „SpaceX“ kompanija sėkmingai pradėjo naudoti savo „SpaceX Dragon 2“ daugkartinio naudojimo kosminius laivus, kuriais skraidina astronautus ir krovinius į TKS.

Tarptautinės kosminės stoties istorija prasidėjo pasibaigus Šaltajam karui, kai JAV, Europa, Rusija, Japonija ir Kanada pradėjo derybas dėl tikros tarptautinės stoties sukūrimo. Projektas buvo paskelbtas 1993 m., kaip „Space Station Alpha“ (liet. „Kosminė stotis alfa“). Buvo sutarta sujungti įvairių kosmoso agentūrų projektus: NASA „Space Station Freedom“, rusų „Mir-2“ ir ESA „Columbus“ kosmines stotis.

Pirmasis modulis „Zarya“ buvo paleistas rusiška „Proton-K“ raketa iš Baikonuro kosmodromo 1998 m. lapkričio 20 d. Iki pirmosios ekspedicijos įsikėlimo buvo prijungti dar du moduliai: „Unity“, kuris pakilo į orbitą kaip „Space Shuttle“ misijos „STS-88“ krovinys, 1998 m. gruodžio 4 d. ir „Zvezda“ modulis, iškeltas „Proton“ raketa 2000 m. liepos 12 d.

TKS statybos buvo baigtos 2011 m.

2022 m. sausį NASA pranešė planuojanti stotį naudoti iki 2031 m., kuomet ji bus nuleista į Žemės atmosferą, o nuolaužos nukreiptos į Ramųjį vandenyną.[4]

Stotis skrieja apytikriai 400 km aukštyje ir dėl ten vis dar esančių oro molekulių visą laiką pamažu leidžiasi žemyn. Ji periodiškai pakeliama į reikiamą aukštį dažniausiai tuo metu stotį lankančio kosminio laivo varikliais (įprastai rusiško Progress bet tą gali padaryti ir amerikietiški Cygnus bei kiti laivai).[5] Prireikus panaudojami ir modulyje Zvezda esantys pačios stoties varikliai.[6] Pasibaigus stoties tarnybos laikui, ją planuojama „tvarkingai“ sunaikinti nuleidžian išorinio kosminio laivo pagalba į vandenyną nelankomoje vietoje. Kai kurios stoties dalys greičiausiai visgi nesudegs Žemės atmosferoje ir pasieks paviršių, kaip buvo Skylab atveju. Jos potencialiai galėtų padaryti žalos tačiau labai didelės katastrofos neturėtų būti. Stotis sveria beveik 500 tonų, tai atrodo daug bet Čeliabinsko metoritas svėrė apie 11,000 t. ir tik išdaužė arti buvusio miesto langų stiklus. Nukritus ant Australijos 76,54 t. Skylab, niekas nenukentėjo.[7]

Stoties struktūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TKS seka „Saliut“ ir „Almaz“ seriją, „Cosmos 557“, „Skylab“, ir „Mir“ kaip paleista 11-toji kosminė stotis. TKS yra trečios kartos[8] modulinė kosminė stotis.[9]

Kiti modulinių kosminių stočių pavyzdžiai yra Tarybų Sąjungos (Rusijos) „Mir“, Rusijos „OPSEK“ ir Kinijos kosminė stotis. Pirmoji kosminė stotis „Saliut 1“ ir kitos vienos dalies pirmos kartos stotys, pvz.: „Saliut 2“, „Saliut 3“, „Saliut 4“, „Saliut 5“, „DOS 2“, „Kosmos 557“, „Almaz“ ir NASA „Skylab“ nebuvo pritaikytos moduliams su atsargomis. Paprastai sakant, kad komanda galėtų atvykti į stotį, kita komanda turėdavo atlaisvinti vienintelę prisišvartavimo angą. „Skylab“ buvo daugiau nei viena anga, bet nebuvo pritaikyta naujų atsargų tiekimui. „Saliut 6“ ir „Saliut 7“ buvo daugiau nei viena prisišvartavimo anga ir buvo pritaikytos periodiškam naujų medžiagų tiekimui.[10] Modulinės stotys leidžia prijungti arba pakeisti senus modulius, ir tai padidina stoties universalumą.

Žemiau pateikta diagrama su pagrindiniais stoties komponentais. Mėlynai pažymėti langeliai yra hermetiškos vietos į kurias galima patekti be kostiumo. Raudoni langeliai žymi nehermetiškus stoties komponentus. Kiti nehermetiški komponentai yra pažymėti geltonai. Reikia paminėti, kad „Unity“ mazgas prisijungia tiesiai prie „Destiny“ laboratorijos. Dėl aiškumo, jos yra pažymėtos atskirai

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės
baterijos
 
Zvezda
Aptarnavimo modulis
 
Saulės
baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rusų
prisijungimo taškas
Poisk (MRM-2)
Slėgio kamera
 
 
 
 
 
 
 
 
Pirs
Slėgio kamera
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Nauka
pakeis Pirs
 
Europos
Robotinė ranka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės
baterijos
 
Zaria
(Pirmasis stoties elementas, funkcinis modulis)
 
Saulės
baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Leonardo
krovinių skyrius
 
 
 
 
 
 
 
 
Rassvet
(MRM-1)
Rusų
prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
PMA-1
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Quest
Slėgio kamera
 
 
Unity
Mazgas 1
 
Tranquility
Mazgas 3
PMA-3
Prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ESP-2
 
 
 
 
 
 
Kupolas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterija
 
 
Saulės baterija
 
Aušinimo
radiatorius
 
 
Aušinimo
radiatorius
 
Saulės baterija
 
 
Saulės baterija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 2, AMS
 
 
 
 
Z1 konstrukcija
 
 
 
 
ELC 3
 
 
 
 
 
 
 
 
 
S5/6 KonstrukcijaS3/S4 KonstrukcijaS1 KonstrukcijaS0 KonstrukcijaP1 KonstrukcijaP3/P4 KonstrukcijaP5/6 Konstrukcija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 4, ESP 3
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
ELC 1
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Dextre
Robotinė ranka
 
 
Canadarm2
Robotinė ranka
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterijos
 
 
Saulės baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Saulės baterijos
 
 
Saulės baterijos
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Išorinė
platforma
Destiny
Laboratorija
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kibō logistics
Krovinių skyrius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HTV/Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas
(prisijungimo taškas)
 
 
HTV/Dragon SpaceX transportuojantis kosminis laivas
(prisijungimo taškas)
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kibō
Robotinė ranka
 
 
 
 
Išoriniai
Kroviniai
Columbus
Laboratorija
 
Harmony
(Mazgas 2)
 
Kibō
Laboratorja
Kibō
Išorinė platforma
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
PMA-2
Prisijungimo taškas
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
  1. 1,0 1,1 https://www.heavens-above.com/orbit.aspx?satid=25544
  2. Jokūbas Sūdžius. Tarptautinė kosminė stotis (International Space Station). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 521-522 psl.
  3. TRIO COMPLETES TWO DAY TRIP TO STATION
  4. „NASA plans to take International Space Station out of orbit in January 2031 by crashing it into 'spacecraft cemetery'“. Sky News. 1 February 2022. Nuoroda tikrinta 1 February 2022.
  5. Why Russia (Probably) Won't Crash the Space Station time.com
  6. „NASA – Higher Altitude Improves Station's Fuel Economy“. nasa.gov (anglų). 2019-02-14. Suarchyvuotas originalas 2021-12-25. Nuoroda tikrinta 2019-05-29.
  7. International Space Station: how Nasa plans to destroy it – and the dangers involved/ theconversation.com
  8. „DLR – International Space Station ISS – From Cold War to international cooperation – the story of the ISS“. Dlr.de. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
  9. „Third Generation Soviet Space Systems“. Astronautix.com. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.
  10. „Space Station | The Station | Russian Space History“. Pbs.org. Nuoroda tikrinta 1 May 2012.