Ramzanas Kadyrovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ramzanas Kadyrovas
R. Kadyrovas 2018 m.
Visas vardas Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas
Gimė 1976 m. balandžio 5 d. (47 metai)
Achmat Jurtas, Čečėnija, TSRS
Tautybė čečėnas
Tėvai Achmatas Kadyrovas ir Ajmani Kadyrova
Sutuoktinis (-ė) Medni Kadyrova
Vaikai Achmadas, Adamas, Zelmchanas, Abdulachas, Ajšat, Karina, Hedi, Tabarik, Ašura ir Eišat
Religija islamas
Čečėnijos prezidentas/vadovas
Ėjo pareigas 2007 – 2011
Ankstesnis Ali Alchanovas
Partija Vieningoji Rusija
Parašas

Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas (čeč. КъадиргӀеран Ахьмад-Хьаьжин Рамзан, rus. Рамзан Ахматович Кадыров, g. 1976 m. balandžio 5 d.) – Čečėnijos politinis veikėjas, faktinis Rusijai pavaldžios Čečėnijos Respublikos vadovas nuo 2007 m.[1]

Čečėnijos vadovu tituluojamas nuo 2011 m. spalio 5 d., nuo 2007 m. spalio 5 d. iki 2011 m. spalio 5 d. buvo Čečėnijos prezidentu. Prezidento postą panaikinus, Kadyrovas tapo „valstybės galva“. Nuo 2006 m. kovo 4 d. iki 2007 m. spalio 10 d. vadovavo respublikos vyriausybei.

Partijos „Vieningoji Rusija“ narys,[2] Rusijos Federacijos didvyris[1], pirmojo Rusijos pripažinto Čečėnijos prezidento Achmato Kadyrovo sūnus.[1] Suteiktas generolo pulkininko laipsnis.

R. Kadyrovo vadovavimo metais atstatytas visiškai sugriautas Grozno miestas, tačiau jo valdžia remiasi griežta autokratija, masiniais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant žmogaus teisių gynėjų, kritikų bei jų giminaičių grobimus, žudymus ir kankinimus Čečėnijoje ir už jos ribų[3][4], bei korupcija.[5][6][7] Pats Čečėnijos vadovas viešai tokius kaltinimus neigia.[8][9][10][11][12][13]

Artimas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui,[14][15] kurio iniciatyva Čečėnija gauna gausų finansavimą mainais į Kadyrovo lojalumą.[2][16] Yra vienas pagrindinių ir svarbiausių V. Putino rėmėjų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą.[17] R. Kadyrovui pavaldus 141-asis motorizuotas pulkas, dar vadinamas „kadyrovcais“ (rus. Кадыровцы) arba „kadyrovitais“.[18] Kadyrovitai aktyviai dalyvavo grobiant ir persekiojant homoseksualus Čečėnijoje,[19][20] dalyvavo/dalyvauja ir karo nusikaltimais liūdnai pagarsėjo[21] Rusijos karinėje operacijoje Sirijoje, Hostomelio mūšyje, Antonovo oro uosto mūšyje, Mariupulio apgultyje, Donbaso mūšyje, Prigožino sukilime ir Ukrainos kontrpuolime.[22][23]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramzanas Kadyrovas gimė 1976 m. balandžio 5 d. Achmat Jurto kaime.

Jis buvo antrasis Achmato Kadyrovo (1954–2004 m.)[24], buvusio čečėnų separatistų muftijaus, Antrojo Čečėnijos karo metu perėjusio į Rusijos pusę, sūnus. Motina - Ajamani Kadyrova (g. 1953 m.) Kadyrovas turėjo vyresnįjį brolį Zelichmaną 19742004 m.)[24] ir vyresnes seseris Zargan (g. 1971 m.) ir Zulaj (g. 1972 m.).[25]

1992 m. Ramzanas baigė vidurinę mokyklą.[2][26]

Pirmojo Čečėnijos karo metu kartu su tėvu buvo čečėnų separatistų gretose ir kovojo su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.[2] 1999 m. rudenį, Čečėnijoje augant vahabizmo įtakai, kartu su tėvu perėjo į Rusijos Federacijos pusę. 2000 m., Rusijai Achmatą Kadyrovą paskyrus Čečėnijos laikinosios administracijos vadovu, Ramzanas vadovavo jo tėvui pavaldžioms saugumo tarnyboms.[27]

2020 m. liepos 20 d. Jungtinių Valstijų valstybės departamentas R. Kadyrovą dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų įtraukė į sankcijų sąrašą.[28] Dėl aktyvaus dalyvavimo Ukrainos puolime įtrauktas ir į ES, JK, Japonijos ir kitų valstybių sankcionuotų sąrašus.

Čečėnijos valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant Čečėnijos buvimo Rusijos sudėtyje, regionas yra išlaikęs gan plačią autonomiją. Rusijos opozicionieriaus Iljos Jašino teigimu, Ramzanas Kadyrovas šalyje yra įvedęs Šariato teisę, turi iš maždaug 30 000 kovotojų sudarytą kovotojų armiją, be Maskvos žinios prisideda prie žurnalistų, žmogaus teisių aktyvistų ir politinių oponentų žmogžudysčių.[29][30]

Savo tariamą nepriklausomybę nuo Maskvos yra bandęs įrodyti skambiais pareiškimais. 2015 m. Kadyrovas buvo davęs nurodymus čečėnų saugumo pajėgoms „atidengti ugnį“ į policininkus, jei šie būtų į Čečėniją atsiųsti iš kitų federalinių subjektų.[31][32][33] Kadyrovo žodžiais: „Norėčiau oficialiai pareikšti: atidenkite ugnį, jei kas nors iš Maskvos ar Stavropolio, nesvarbu iš kur, čia pasirodytų be jūsų žinios. <...> Jei esate savo teritorijos valdovai, privalote ją kontroliuoti.“[31]

2017 m. rugsėjį Kadyrovas pasmerkė musulmonų rohinjų mažumos persekiojimą Mianmare ir suorganizavo eitynes rohinjams palaikyti Grozne.[34] Kadyrovas pažadėjo nepalaikyti Rusijos Federacijos pozicijos, jei Rusija parems Aung San Su Dži vyriausybę Mianmare.[35]

2022 m. R. Kadyrovas ne kartą kritikavo Rusijos karines pajėgas, kad šios esą nededa pakankamai pastangų invazijos į Ukrainą metu.[36][37]

2023 m. sausio mėn. R. Kadyrovas savo kalboje, kurioje eilinį kartą išreiškė paramą Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, sukritikavo Lenkiją ir kitas Europos šalis, kad šios nerėmusios Čečėnijos, kai ši kovojo už savo nepriklausomybę.[38]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 БРЭ, 2008, psl. 382.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 lenta.ru
  3. Lyall, Jason (2010). „Are Coethnics More Effective Counterinsurgents? Evidence from the Second Chechen War“. American Political Science Review (anglų). 104 (1): 1–20. doi:10.1017/S0003055409990323. ISSN 1537-5943. S2CID 145266228.
  4. Taylor, Brian D. (2011). State Building in Putin's Russia: Policing and Coercion after Communism (anglų). Cambridge University Press. p. 268. ISBN 978-1-139-49644-5.
  5. Литтелл, 2012
  6. Ключкин, А. Сотворение мира. Lenta.ru (2013 m. vasario 5 d.).
  7. Waller, N. A Chechen War by Proxy. Foreign Policy
  8. Kramer, Andrew (2020-07-09). „In a Death, Details of More Russian Murder-for-Hire Plots“. The New York Times. Suarchyvuota iš originalo 2020-07-09.
  9. „Ramzan Kadyrov denies Georgia journalist murder plot“. BBC News.
  10. „Germany investigates Russian over plot to kill Chechen dissident“. DW.
  11. „Kadyrov Laughs Off Allegations That He Made Hit List“. The Moscow Times. 2012-09-17.
  12. И снова Кадыров. Страшная история, рассказанная в сотый раз [And again Kadyrov. A scary story told for the hundredth time]. Republic.
  13. Milashina, Elena. Враг номер один: Рамзан Кадыров впервые столкнулся с угрозой, которую не может контролировать [Enemy number one: For the first time, Ramzan Kadyrov has faced a threat he cannot control]. Novaya Gazeta.
  14. „Kadyrov slams Russian army’s performance after Ukraine losses“. Al Jazeera English (anglų). 2022-09-11. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-03. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  15. „Chechen Leader Kadyrov Says He Deserves 'Indefinite' Break, Sparking Speculation About Future“. RadioFreeEurope/RadioLiberty (anglų). 2022-09-03. Suarchyvuota iš originalo 2022-12-04. Nuoroda tikrinta 2022-12-04.
  16. Mansur Mirovalev (2022-08-18). „The real role of pro-Russian Chechens in Ukraine“. Al Jazeera English (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022-12-06. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  17. „Russia orders troop withdrawal from Ukraine’s Kherson city“. www.aljazeera.com (anglų). Suarchyvuota iš originalo 2022-12-02. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
  18. Karas Ukrainoje. Sekmadienį Kijeve įvyko didžiulis sprogimas, dangus nušvito kelioms minutėms (TV3.lt)
  19. Lytvynenko, Jane; J. Lester Feder (2017-07-06). „Activists Say Chechnya Has Restarted Its Crackdown Against LGBT People“. BuzzFeed News (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  20. Lavers, Michael K. (2017-07-11). „State Department: Chechnya extrajudicial killings are 'troubling'“. Washington Blade (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  21. Spiridonov, Alik (2022-04-03). „"Стреляли либо в затылок, либо в сердце". Рассказ свидетеля казней жителей Бучи в оккупации“. Vot-Tak.tv (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2022-04-04. Nuoroda tikrinta 2022-04-02.
  22. „Опубликовано видео с колонной чеченских военных, которая направляется в сторону Ростова-на-Дону“. Meduza (rusų). Suarchyvuota iš originalo 2023-06-24. Nuoroda tikrinta 2023-06-24.
  23. Stepanenko, Kateryna; Hird, Karolina; Mappes, Grace; Wolkov, Nicole; Barros, George; Clark, Mason. „Russian Offensive Campaign Assessment, June 12, 2023“. Institute for the Study of War (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-06-13.
  24. 24,0 24,1 Речкалов, В. Умер старший сын Ахмата Кадырова Зелимхан. Известия .
  25. Алленова, О. Завари потихоньку калитку // Коммерсантъ-Власть.
  26. Рамзан Кадыров. Биография // РИА Новости,
  27. [1] Sanin, G. Живёт такой парень (2006) (Итоги)
  28. Public Designation of Russian National Ramzan Kadyrov Due to Involvement in Gross Violations of Human Rights
  29. Balmforth, Tom; Coalson, Robert (2016-02-23). „Despite Harassment, Russian Opposition Leader Presents Scathing Kadyrov Report“. Radio Free Europe/Radio Liberty. Nuoroda tikrinta 2016-08-02.
  30. Bennetts, Marc (2016-02-23). „Chechen leader Kadyrov 'threatens whole of Russia', opposition says“. The Guardian. Nuoroda tikrinta 2016-08-02.
  31. 31,0 31,1 Nechepurenko, Ivan (2015-04-23). „Kadyrov Authorizes His Police to Shoot Officers From Other Parts of Russia“. The Moscow Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-02-23.
  32. "'Pro-Russia' Chechen leader threatens to kill Russian cops on his turf". Christian Science Monitor, 2016 m. balandžio 23 d.
  33. "Chechen leader Kadyrov 'threatens whole of Russia', opposition says". The Guardian. 2016 m. vasario 26 d.
  34. „Kadyrov Revels In Role As Protector Of Oppressed Muslims“. Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL. 2017-09-06.
  35. „Putin Condemns Myanmar Violence After Mass Rally in Chechnya“. The Moscow Times. 2017-09-05.
  36. Putin ally Kadyrov criticises Russian army after Ukraine setback (Al Jazeera)
  37. Putin allies who criticise Russia's war machine (BBC News)
  38. Ramzan Kadyrov accused Europe of the lack of support for Ichkeria during the war (Abkhaz World)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]