Denisas Pušilinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Denisas Pušilinas
Denis Pushilin (cropped, 2022-02-21).jpg
Pušilinas 2022 m.
Gimė 1981 m. gegužės 9 d. (41 metai)
Makijivka, Ukrainos TSR, Tarybų Sąjunga[1]
Sutuoktinis (-ė) Elena Pušilina
Vaikai 2
Donecko Liaudies Respublikos lyderis
Ėjo pareigas 2018 m. lapkričio 20 d. -
Ankstesnis Aleksandras Zacharčenka
Partija „MMM“ (2011–2013)
Donecko Respublika“ (2014–dabar)
Vieningoji Rusija“ (2021–dabar)

Denisas Vladimirovičius Pušilinas (rus. Дени́с Влади́мирович Пуши́лин, ukr. Денис Володимирович Пушилін, g. 1981 m. gegužės 9 d.[1]) – Donecko srities politikas, nuo 2018 m. nepripažintos separatistinės Donecko Liaudies Respublikos lyderis.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19992000 m. Pušilinas tarnavo Ukrainos Nacionalinėje gvardijoje, specialiosios paskirties batalione Kryme.[2] 2000-aisiais studijavo Donbaso nacionalinės civilinės inžinerijos ir architektūros akademijos „Įmonių ekonomikos“ fakultete. Remiantis dokumentais, kuriuos Pušilinas pateikė Ukrainos centrinei rinkimų komisijai, jis pranešė turintis visišką vidurinį išsilavinimą.[3] 20022006 m. dirbo konditerijos įmonėje „Solodke žyttia“ („Saldus gyvenimas“).[4]

20112013 m. Pušilinas savanoriškai dirbo naujausioje Rusijos Piramidinės schemos kompanijos MMM, kuri 1990-aisiais savo klientams kainavo milijonus dolerių, kol 1994 m. buvo išformuota, o 2011 m. atgaivinta.[5][6][2] Pušilinas niekada neneigė dalyvavęs šios kompanijos veikloje.[7] Nepaisant MMM istorijos, Teisingumo ministerija leido Ukrainoje įregistruoti MMM partiją.

Būdamas naujai sukurtos MMM partijos nariu ir priklausydamas MMM Global, Pušilinas 2013 m. gruodžio 15 d. pakartotiniuose 2012 m. Ukrainos parlamento rinkimuose paprastosios daugumos rinkimų apygardoje Nr. 94 (esančioje Obuchive) negavo mandato, nes gavo tik 0.08 % balsų.[8][9] 2013 m. gruodžio mėnesį Pušilino rinkimų programoje (tik 1 puslapio apimties) nebuvo jokio pareiškimo apie norimą dabartinių Ukrainos sienų pakeitimą.[1][3]

2014 m. gegužės 19 d. Pušilinas tapo Donecko Liaudies Respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininku, o pagal gegužės 15 d. priimtą Konstitucijos projektą – naujosios respublikos valstybės vadovu.[10][11] Jis pareiškė, kad neįsivaizduoja, jog Donecko Liaudies Respublika taps nepriklausoma valstybe, o pageidauja prisijungti prie atnaujintos Rusijos imperijos.[12] 2014 m. birželį viešėdamas Maskvoje Pušilinas paskelbė, kad DLR įmonės, kurios vengia mokėti mokesčius, bus nacionalizuotos.[13]

Pušilinas iki šiol išgyveno du pasikėsinimus į jį nužudyti – abu pasikėsinimai įvyko per savaitę, 2014 m. birželio 7[14] ir 12 d.[15] Tomis dienomis Pušilinas buvo Maskvoje, kaip tuo metu buvo plačiai pranešama.[16]

Pušilinas atsistatydino iš Donecko Liaudies Respublikos pirmininko pareigų 2014 m. liepą.[17] Nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. jis ėjo Donecko liaudies respublikos tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, tada pakeitė Andrėjų Purginą ir vėl tapo tarybos pirmininku.[18] Kažkas nužudė DLR lyderį Aleksandrą Zacharčenką susprogdindamas restoraną Donecke.[19] Po savaitę trukusio Dmitrijaus Trapeznikovo laikino vadovavimo, 2018 m. rugsėjo 7 d. Pušilinas buvo paskirtas laikinai einančiu DLR vadovo pareigas, šias pareigas jis turėjo eiti iki 2018 m. lapkričio 11 d. rinkimų.[20]

2018 m. rugsėjo 21 d. jis pateikė dokumentus, kad būtų užregistruotas lapkričio mėn. rinkimuose.[21] Jis laimėjo surinkęs 60,85 proc. balsų.[22] 2021 m. gruodžio 6 d. Pušilinas tapo Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariu.[23] „Vieningosios Rusijos“ pirmininkas Dmitrijus Medvedevas asmeniškai įteikė jam partijos bilietą per metinį partijos suvažiavimą Maskvoje.[24]

2022 m. vasario 21 d. Pušilinas pasirašė Donecko Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos susitarimą. Šios ceremonijos metu taip pat buvo pasirašytas DLR ir Rusijos susitarimas ir prezidento V. Putino įsakai oficialiai pripažinti DLR ir LLR nepriklausomybę.[25] Vasario pabaigoje Pušilinas mobilizavo karius padėti Rusijos pajėgoms 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą metu.[26]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Денис Пушилін: Мажоритарні округи Київська область Округ №94 [Denis Pushylin: Majority districts Kyiv oblast District №94] (ukrainiečių). nbnews.com.ua. 2013. Suarchyvuotas originalas 6 July 2015. Nuoroda tikrinta 11 September 2015. 
  2. 2,0 2,1 Пушилин, Денис Владимирович. ITAR-TASS
  3. 3,0 3,1 Short bio of candidate Pushilin Archyvuota kopija 2018-04-15 iš Wayback Machine projekto., Central Election Commission of Ukraine
  4. Пушилин, Денис Владимирович. ITAR-TASS
  5. Financial Times, Donetsk governor battles to restore order, by John Reed, 26/27 April 2014, p5.
  6. Ukrayinska Pravda, Глава уряду самопроголошеної Донецької народної республіки: „Зараз мені ніколи займатися МММ“ [The head of government of the self-proclaimed People’s Republic of Donetsk: „Now I have no time to engage with MMM“], by Екатерина Сергацкова [Ekaterina Sergatskova], 2014-04-15.
  7. Почему Пушилин покинул ряды сепаратистов на Украине?. BBC. 2014-07-22
  8. Stephanie Höppner (2014-04-20). „Unknown takes separatist spotlight in Ukraine“. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 2015-09-11. 
  9. Results in single-member district 94 in 2013 repeat election Archyvuota kopija 2018-01-03 iš Wayback Machine projekto., NB News
  10. „ДОНЕЦКАЯ НАРОДНАЯ РЕСПУБЛИКА КОНСТИТУЦИЯ“. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-25. Nuoroda tikrinta 2022-03-03. 
  11. „ДОНЕЦКАЯ НАРОДНАЯ РЕСПУБЛИКА“ (PDF). Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-03-03. 
  12. "We want to join a Russian Empire:" Discussion with the Leader of the Donetsk People's Republic“. Center on Global Interests. Suarchyvuotas originalas 2014-08-12. Nuoroda tikrinta 2014-11-15. 
  13. „Pushilin: Donetsk enterprises refusing to pay taxes to budget of Donetsk People's Republic will be nationalized“. Kyiv Post. Interfax. 2014-06-14. Nuoroda tikrinta 2015-09-11. 
  14. „В Донецке совершено покушение на председателя "Верховного совета ДНР" Пушилина, его помощник убит“ [Assassination attempt in Donetsk on the chairman of the "Supreme Council of the DPR" Pushilin, his assistant killed] (rusų). RBK Ukraine. 2014-06-07. 
  15. „Donetsk. Car Bomb For Head DPR Pushilin. 12 June 2014“. YouTube. Nuoroda tikrinta 3 March 2022. 
  16. Dmitry Tymchuk (2014-06-14). „Dmitry Tymchuk's military blog: No end to Kremlin cynicism“. Kyiv Post. Nuoroda tikrinta 2015-09-11. 
  17. „Денис Пушилин ушел в отставку“. Газета.Ru. 2014-06-18. Nuoroda tikrinta 2014-07-18. 
  18. Пушилин возглавил парламент ДНР [Pushilin led DPR parliament astray] (rusų). Interfax. 2015-09-04. Nuoroda tikrinta 2015-09-11. 
  19. „Pro-Russian rebel leader killed in eastern Ukraine blast“. The Washington Post. 2018-08-31. 
  20. Парламент ДНР сменил исполняющего обязанности главы республики. Meduza (rusų). Nuoroda tikrinta 2018-09-07. 
  21. „Денис Пушилин стал первым кандидатом на должность главы ДНР — Россия 24“. YouTube. Suarchyvuotas originalas 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2018-09-21. 
  22. „Donbass elections helped avert chaos after DPR leader's murder, says Russian diplomat“. TASS. 2018-11-15. Suarchyvuotas originalas 2019-04-24. Nuoroda tikrinta 2018-11-17. 
  23. Ukraine conflict: Putin invites separatist leaders into his party. The Times (2021-12-06)
  24. Ukraine conflict: Putin invites separatist leaders into his party. The Times (2021-12-06)
  25. „Signing of documents recognising Donetsk and Lugansk People's Republics“. 2022-02-21. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-22. Nuoroda tikrinta 2022-03-03. 
  26. „Donetsk People's Republic suspends mobilization - DPR head Pushilin“. 2022-11-28. Suarchyvuota iš originalo 2022-02-28. Nuoroda tikrinta 2022-03-03.