Tarptautinis olimpinis komitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Olympic rings without rims.svg
TOK centrinė būstinė Lozanoje (Šveicarija)

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) – tarptautinė nevyriausybinė ne pelno organizacija, rengianti žiemos ir vasaros olimpines žaidynes, olimpinio judėjimo pradininkė. Būstinė Lozanoje (Šveicarija).

TOK įkurtas 1894 m. birželio 23 d. Tarptautiniame Atletų Kongrese, sušauktame prancūzų barono Pjero de Kuberteno Paryžiuje. P. de Kubertenas siekė atgaivinti antikines olimpines žaidynes. Jis parinko pirmuosius 14 TOK narių, kurie daugiausiai buvo jo pažįstami iš pagrindinių Europos šalių buržuazijos ir aristokratijos sluoksnių.[1] 2018 m. pradžioje TOK turėjo 99 narius.[2] TOK nariai renkami organizacijos viduje ir atstovauja TOK savo šalyse, o nėra, kaip įprasta manyti, šalies deleguoti atstovai.[3]

TOK priklauso teisės į visus olimpinius simbolius, vėliavą, himną ir pačias Olimpines žaidynes. Lietuva yra TOK narė (narystė atkurta 1991 m. rugsėjo 18 d.).

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TOK prezidentą 8 metų kadencijai renka TOK nariai slaptu balsavimu. Vėliau kadencijos laikotarpis dar gali būti pratęstas iki 4 m.

TOK prezidentai:

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TOK buvo kritikuotas dėl privatumo, nedemokratiškumo ir elitiškumo. Nepaisant organizacijos deklaruojamo nepriklausomumo ir neutralumo, ji laviravo tarp nacionalizmo, skirtingų politinių ideologijų, olimpinių žaidynių šalies-šeimininkės vidinės ir tarptautinės politikos interesų. Buvo kritikuota dėl kultūrinio imperializmo propaguojant vakarietišką liberalizmą nepaisant deklaruojamo daugiakultūriškumo ir universalizmo. TOK buvo kritikuotas dėl politikos lyčių atžvilgiu (pirmoji moteris į TOK narius išrinkta tik 1981 m.) ir nesugebėjimo veiksmingai reaguoti į piktnaudžiavimą medikamentais sporte.[4]

Savo veiklai finansuoti TOK naudoja rėmėjų-partnerių programą ir teisių į televizijos transliacijas pardavimą. Kritikai teigė, kad TOK išnaudojo olimpinio judėjimo komercializavimo galimybes, dėl ko olimpinės žaidynės virto korporacijų interesus atitinkančiais renginiais, o atletai suprofesionalėjo.[5] TOK buvo kritikuotas dėl tamprių ryšių su JAV veikiančiomis korporacijomis, kame įžvelgtas „amerikanizacijos“ aspektas. Olimpinių žaidynių rengėjo išrinkimo procesas buvo įtariamas dėl korupcijos ir neskaidrumo, tačiau pirmas tyrimas dėl papirkinėjimų buvo inicijuotas tik 1998 m. „Solt Leik Sičio skandalo“ metu paaiškėjo, kad kai kurie TOK nariai ir jų šeimų nariai naudojosi prabangiomis apgyvendinimo paslaugomis, dovanomis ir kitais privalumais, kuriuos jiems suteikė miestų-kandidatų komitetai. Sekė keturi TOK narių atsistatydinimai, šeši pašalinimai ir 10 įspėjimų bei 2000 m. TOK reforma.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Encyclopedia of International Sports Studies. Routledge, 2012, p. 678
  2. olympic.org
  3. Encyclopedia of International Sports Studies. Routledge, 2012, p. 678
  4. Encyclopedia of International Sports Studies. Routledge, 2012, p. 678
  5. Encyclopedia of International Sports Studies. Routledge, 2012, p. 678
  6. Encyclopedia of International Sports Studies. Routledge, 2012, p. 678