2016 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
XXXI Olimpinės žaidynės
Olympics 2016 - Rio.png
Sostinė Rio de Žaneiras, Brazilija
Valstybių skaičius 207
Sportininkų skaičius 10 293 (patvirtinta)
10 500 (tikimasi)
Rungčių kiekis 306 (28 sporto šakose)
Atidarymo ceremonija 2016 m. rugpjūčio 5 d.
Uždarymo ceremonija 2016 m. rugpjūčio 21 d.

2016 m. vasaros olimpinės žaidynės (portug. Jogos Olímpicos de Verão de 2016), oficialiai XXXI vasaros olimpinės žaidynės, dar žinomos kaip Rio 2016 – daugiašakės sporto žaidynės, 33-iosios vasaros olimpinės žaidynės, vyksiančios Rio de Žaneire (Brazilija) 2016 m. rugpjūčio 521 d.[1] .

Šios žaidynės rekordą pasieks tiek šalių, tiek sporto šakų skaičiumi. Olimpiadoje dalyvaus virš 10 500 sportininkų iš 206 nacionalinių olimpinių komitetų (NOK). Kosovas ir Pietų Sudanas olimpinėse žaidynėse dalyvaus pirmą kartą. Tuo tarpu Kuveito delegacijai nebuvo leista dalyvauti žaidynėse dėl vyriausybės įtakos sporto veiklai. Visi jų sportininkai dalyvaus su olimpine vėliava.[2] 28 olimpinėse sporto šakose, tarp kurių ir 2009 m. į rungtynių programą įtraukti golfas bei regbis-7, bus išdalinti 306 medaių rinkiniai. Sporto rungtynės vyks 33 arenose Rio de Žaneire bei 5 arenose San Paule, Belo Horizontėje, Salvadore, Brazilijoje ir Manause.

Šios vasaros olimpinės žaidynės bus pirmosios Pietų Amerikos žemyne, antrosios – Lotynų Amerikoje (po Meksiko žaidynių), trečiosios – pietų pusrutulyje bei pirmosios portugališkai kalbančioje valstybėje. Šios žaidynės taip pat pirmosios, kai Tarptautiniam olimpiniam komitetui vadovauja Tomas Bachas.

Miesto rinkimai[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto rinkimų komitetas, vadovaujamas Carlos Arthur Nuzman, spaudos konferencijoje

Miesto rinkimų procesas 2016 m. vasaros olimpinėms žaidynėms oficialiai prasidėjo 2007 m. gegužės 16 d. Visų pirma, iki 2007 m. rugsėjo 13 d. kiekvienas miestas turėjo pristatyti pradinę paraišką Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK), patvirtinant savo norą dalyvauti miesto 2016 m. olimpinėms žaidynėms rinkimuose. Iki 2008 m. sausio 14 d. kiekvienas miestas-kandidatas pristatė dokumentus, kuriuose buvo atsakymai į 25 klausimų TOK anketą. 2008 m. birželio 4 d. buvo paskelbtas galutinis sąrašas su 4 miestais: Čikaga, Madridu, Rio de Žaneiru ir Tokiju (Tokijas organizavo 1964 m. olimpines žaidynes). Nepaisant fakto, kad Doha surinko daugiau taškų nei Rio de Žaneiras, TOK jos neįtraukę į galutinį sąrašą dėl noro organizuoti olimpines žaidynes spalį, kas buvo ne pagal TOK sporto kalendorių. Prahai ir Baku taip pat nepasisekė.

Nawal El Moutawakel iš Maroko pirmininkavo dešimties narių Įvertinimo Komisijai (ji taip pat pirmininkavo ir 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių įvertinimo komisijai). Komisija padarė apžiūrą antrame 2009 m. metų ketvirtyje. Likus mėnesiui iki rinkimų, rugsėjo 2 d., ji išleido išsamų procedūrinį įvertinimą TOK nariams.

Galutinis balsavimas įvyko 2009 m. spalio 2 d. Kopenhagoje. Čikaga ir Tokijas iškrito atitinkamai po pirmojo ir antrojo balsavimų, o Rio de Žaneiras įgijo žymią persvarą prieš Madridą. Persvarai išlikus, Rio de Žaneiras buvo paskelbtas nugalėtoju ir tapo pirmuoju Pietų Amerikos miestu, organizuojančiu olimpines žaidynes.

2016 m. vasaros olimpinių žaidynių balsavimo rezultatai
Miestai Šalis 1 etapas 2 etapas 3 etapas
Rio de Žaneiras Flag of Brazil.svg Brazilija 26 46 66
Madridas Flag of Spain.svg Ispanija 28 29 32
Tokijas Flag of Japan.svg Japonija 22 20
Čikaga Flag of the United States.svg JAV 18

Plėtra ir pasiruošimas[taisyti | redaguoti kodą]

Infrastruktūra ir arenos[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje 2016 m. vasaros olimpinių žaidynių arenos.

Rungtynės vyks 18-oje jau esančių arenų (iš kurių 9 buvo patobulintos), 9-iose naujose arenos, pastatytose specialiai olimpinėms žaidynėms bei 7-iose laikinose arenose, kurios po žaidynių bus panaikintos.

Kiekviena sporto šakos rungtis vyks viename iš keturių geografinių olimpiados rajonų: Bara (daugiausia arenų bei olimpinis kaimelis), Kopakabanoje, Deodoro arba Marakanoje.

Didžiausia žaidynių arena, talpinanti 74 738 žiūrovus, yra Marakanos stadionas, žaidynėms tapsiantis pagrindiniu olimpiniu stadionu. Jame vyks atidarymo ir uždarymo ceremonijos bei futbolo varžybų finalai. Be Marakanos ir Engenhão stadionų, futbolo rungtynės vyks Salvadore (Fonte Nova arena), San Paule (San Paulo arena), Belo Horizontėje (Estádio Mineirão) bei Brazilijoje (Estádio Nacional de Brasília).

Šių metų olimpinis kaimelis reklamuojamas kai didžiausias per visą žaidynių istoriją.

Miesto renovacija[taisyti | redaguoti kodą]

Rio istoriniame centre vyksta didžiulis miesto uosto rajono atgaivinimo projektas, pavadintas Porto Maravilha. Jis apima 5 milijonų kvadratinių metrų plotą. Projekto tikslas – rekonstruoti uosto rajoną, padidinant miesto centro patrauklumą, ir sustiprinti Rio konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Mieste bus atnaujinta 700 km komunalinių tinklų vandens tiekimui, sanitarinių sąlygų gerinimui, kanalizacijai, elektrai, dujoms ir telekomunikacijoms; 4 km tunelių; 70 km kelių; 650 kvadratinių kilometrų šaligatvių; 17 km dviračių takų; 15000 medžių; 3 sanitarijos priežiūros įmones.

Deglo nešimas[taisyti | redaguoti kodą]

Olimpinė ugnis buvo įžiebta Olimpijoje 2016 m. balandžio 21 d. Balandžio 27 d. ceremonijos Panathinaiko stadione (Atėnai) metu ugnis buvo perduota organizatoriams brazilams. Ugnis buvo nugabenta ir į TOK būstinę bei Olimpinį muziejų Lozanoje, taip pat į Jungtinių Tautų kontorą Ženevoje.

Deglo nešimas Brazilijoje prasidėjo 2016 m. gegužės 3 d. sostinėje Brazilijoje. Olimpinis deglas aplankys virš 300 Brazilijos miestų, kurių paskutinis bus Rio de Žaneiras, kur rugpjūčio 5 d., per atidarymo ceremoniją, bus įžiebtas ugnies katilas.

Žaidynės[taisyti | redaguoti kodą]

Sporto šakos[taisyti | redaguoti kodą]

2016 m. olimpinėse žaidynėse bus rungiamasi 28 sporto šakose:

Naujos sporto šakos[taisyti | redaguoti kodą]

Olimpinių žaidynių sporto šakų sąraše buvo dvi laisvos vietos. Dėl įtraukimo į šį sąrašą siūlėsi 7 sporto šakos: beisbolas ir softbolas (jie buvo išmesti 2005 m.), karate, skvošas, golfas, riedučių sportas ir regbio sąjunga. Šių sporto šakų lyderiai pristatė prezentacijas TOK vykdomajam komitetui 2009 m. birželį. Iš šių sporto šakų išrinktos buvo regbis-7 ir golfas.

2012 m. gegužę Tarptautinė buriavimo federacija pranešė, kad 2016 žaidynėse nebebus burlenčių rungties, o ją pakeis jėgos aitvarų sportas, bet metų pabaigoje sprendimas atšauktas.

Dopingo skandalų įtaka[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl daugkartinių dopingo vartojimo skandalų šiose olimpinėse žaidynėse uždrausta dalyvauti visiems Bulgarijos sunkumų kilnotojams.[3]

2015 m. Rusija buvo suspenduota iš visų lengvosios atletikos varžybų, tame tarpe ir olimpinių žaidynių. Tarptautinė lengvosios atletikos federacija tai padarė atsižvelgdama į Pasaulinės antidopingo agentūros pateiktą medžiagą apie daugkartinį dopingo vartojimą lengvosios atletikos varžybose.[4] Federacija pranešė, kad leis pavieniams Rusijos sportininkams dalyvauti žaidynėse su olimpine vėliava, jei jie nepriklausomų tyrimų dėka įrodys nevartoję dopingo. Olimpinio komiteto prezidentas Thomas Bach laikėsi nuomonės leisti „švariems“ atletams būti su Rusijos vėliava, tačiau lengvosios atletikos federacija tam prieštaravo toliau.[5]

2016 m. liepos 1 d. Rusijos bėgikei Yuliyai Stepanovai buvo leista dalyvauti olimpiadoje kaip nepriklausomai atstovei už didelį indėlį atskleidžiant milžinišką valstybės remiamą dopingo naudojimą tarp Rusijos sportininkų.[6] 2016 m. liepos 24 d. Pasaulinė antidopingo agentūra pateikė dar platesnio tyrimo rezultatus, kurie parodė, jog Rusijoje su valstybės parama buvo klastojami dopingą vartojusių sportininkų mėginiai nuo pat 2011 m. Po šių rezultatų pateikimo, Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė sprendimą, kad kiekvienos sporto šakos federacija turi pateikti išvadas, ar Rusijos sportininkai gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse bei nurodė, kad nei vienas dopingo skandale įsipainiojęs sportininkas negali dalyvauti olimpiadoje. Tuo pačiu olimpinis komitetas atšaukė ir Yuliyjos Stepanovos dalyvavimą žaidynėse, mat ji pateko tarp dopingą vartojusių sportininkų.[7] [8] Pasaulinės antidopingo agentūros vadovas Olivier Niggli teigė, jos pastarasis žingsnis gali nulemti labai sunkų svarbios informacijos apie dopingą vartojančius sportininkus gavimą ateityje.[9]

2016 m. liepos 26 d. 86 Rusijos sportininkams buvo uždrausta dalyvauti žaidynėse. Iš jų 68 atstovauja lengvąją atletiką.[10]

Logotipas[taisyti | redaguoti kodą]

Rio 2016 logotipas buvo sukurtas brazilų įmonės Tatíl Design, atskleistas 2010 m. gruodžio 31 d.. Logotipe pavaizduotos trys figūros, kurių spalvos yra tokios, kaip ir Brazilijos vėliavos spalvos: geltona, žalia ir mėlyna. Šios figūros yra susikibę rankomis, taip sukurdamos apvalią figūrą, kuri simbolizuoja Cukraus Galvos kalną. Logotipas turėjo keturias pagrindines idėjas: užkrečianti energija, harmoninga įvairovė, vešli gamta ir olimpinė dvasia. Firma Tatíl Design nugalėjo konkurse kuriame dalyvavo 139 agentūros. Šis logotipas buvo palygintas su Henri Matisse paveikslu „Šokis“.

TV transliacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]