1952 m. vasaros olimpinės žaidynės
| XV olimpinės žaidynės | |
 | |
| Sostinė | Helsinkis, Suomija |
| Valstybių skaičius | 69 |
| Sportininkų skaičius | 4955 (4436 vyrai, 519 moterys) |
| Rungčių kiekis | 149 (17 šakų) |
| Atidarymo ceremonija | Liepos 19 |
| Uždarymo ceremonija | Rugpjūčio 3 |
| Atidarytomis paskelbė | Juho Kusti Paasikivi |
| Sportininkų priesaika | Heikki Savolainen |
| Olimpinę ugnį uždegė | Paavo Nurmi, Hannes Kolehmainen
|
1952 m. vasaros olimpinės žaidynės arba XV olimpinės žaidynės – penkioliktosios daugiašakių moderniosios olimpiados žaidynės, kurios vyko 1952 m. Helsinkyje, Suomijoje. Žaidynės pasižymėjo kaip olimpiada, kurioje buvo sumušta daugiausiai pasaulio rekordų.[1]
Helsinkis teisę surengti olimpiada pelnė antrą kartą. Pirmoji Suomijos sostinėje 1940 m. turėjusi įvykti olimpiada buvo atšaukta dėl Antrojo pasaulinio karo.
Miestai kandidatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Helsinkis teisę surengti olimpines žaidynes laimėjo nurungęs penkis JAV miestu ir Nyderlandų sostinę Amsterdamą.
| 1952 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto rinkimas | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Miestas | Šalis | 1 raundas | 2 raundas | |||
| Helsinki |  Suomija
|
14 | 15 | |||
| Mineapolis-Sent Polas |  Jungtinės Amerikos Valstijos
|
4 | 5 | |||
| Los Andželas | Jungtinės Amerikos Valstijos
|
4 | 5 | |||
| Amsterdamas |  Nyderlandai
|
3 | 3 | |||
| Detroitas | Jungtinės Amerikos Valstijos
|
2 | - | |||
| Čikaga | Jungtinės Amerikos Valstijos
|
1 | - | |||
| Filadelfija | Jungtinės Amerikos Valstijos
|
- | - | |||
Žymūs faktai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Olimpinėse žaidynėse pirmą kartą pasirodė Tarybų Sąjunga. Pirmasis šalies aukso medalis atiteko disko metikei Ninai Romaškovai.
- Izraelis debiutavo olimpinėse žaidynėse. Šalies tautinis olimpinis komitetas negalėjo deleguoti savo atstovų į 1948 m. olimpaidą dėl nepriklausomybės karo, o Britų Palestinos mandatas 1936 m. olimpiadą Nacistinėje Vokietijoje boikotavo.
- Kinijos Respublika (Taivanas) pasitraukė iš žaidynių liepos 20 d. dėl Kinijos Liaudies Respublikos dalyvavimo.[2]
- Devynis milijonus gyventojų turinti Vengrija iškovojo 42 medalius ir galutinėje įskaitoje liko trečia, nusileisdama tik JAV ir Tarybų Sąjungai.
- Po 1948 m. suspendavimo į žaidynes buvo leista grįžti Japonijai ir Vokietijai. Po Vokietijos suskilimo žaidynėse dalyvavo tik Vakarų Vokietijos dalis ir atskiras Saro protektoratas.
- Buvo pakeistos jojimo varžybų taisyklės ir leista dalyvauti ne tik karininkams. Žaidynėse taip pat pirmą kartą jojimo rungtyse dalyvavo moterys. Pirmąja aukso medalininke tapo Danijos atstovė Lis Hartel.
- Emil Zátopek iš Čekoslovakijos pelnė tris aukso medalius 5000 m, 10000 m ir maratono bėgimuose. Maratono distanciją sportininkas bėgo pirmą kartą.
- Bob Mathias iš JAV tapo pirmuoju dešimtkovininku apgynusiu savo olimpinio čempiono vardą.
- Josy Barthel iš Liuksemburgo laimėjęs 1500 m tapo pirmuoju savo šalies aukso medalininku.
- Žaidynėse debiutavo šios šalys: Bahamos, Kinija, Auksinis krantas, Gvatemala, Honkongas, Indonezija, Izraelis, Nyderlandų Antilai, Nigerija, TSRS, Tailandas ir Vietnamas, Saro protektoratas, Vakarų Vokietija (dalyvavo kaip tiesiog Vokietija).
Sporto šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
|
|
Demonstracinės sporto šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medalininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Suma |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | .svg){kind=small} JAV |
40 | 19 | 17 | 76 |
| 2 | .svg){kind=small} Tarybų Sąjunga |
22 | 30 | 19 | 71 |
| 3 | .svg){kind=small} Vengrija |
16 | 10 | 16 | 42 |
| 4 |  Švedija |
12 | 13 | 10 | 35 |
| 5 |  Italija |
8 | 9 | 4 | 21 |
| 6 |  Čekoslovakija |
7 | 3 | 3 | 13 |
| 7 |  Prancūzija |
6 | 6 | 6 | 18 |
| 8 | Suomija |
6 | 3 | 13 | 22 |
| 9 |  Australija |
6 | 2 | 3 | 11 |
| 10 |  Norvegija |
3 | 2 | 0 | 5 |
Dalyvuvasios šalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Bascomb, Neal. The Perfect Mile. Boston, MA: Mariner Books, 2004. Print.
- ↑ „BBC ON THIS DAY | 20 | 1952: Zatopek wins gold at Helsinki“. news.bbc.co.uk. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-10. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||