2020 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
XXXII Olimpinės žaidynės
Tokijo miesto-rengėjo logotipas
Sostinė Tokijas, Japonija
Šūkis Atrask rytojų
Valstybių skaičius 205 (+EOR komanda)
Sportininkų skaičius 11,090
Rungčių kiekis 339 (33 sporto šakose)
Atidarymo ceremonija 2021 m. liepos 23 d.
Uždarymo ceremonija 2021 m. rugpjūčio 8 d.
Atidarytomis paskelbė Imperatorius Naruhito
Olimpinę ugnį uždegė Naomi Osaka
Naujasis Olimpinis stadionas Tokijuje

2020 m. vasaros olimpinės žaidynės arba XXXII Olimpiada (jap. XXXII オリンピック競技大会 = XXXII (Dai Sanjuni) Orinpikku Kyōgi Taikai) vyko 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis Tokijuje, Japonijoje.[1] Iš pradžių buvo planuotos 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis, tačiau dėl 2020 m. pradžioje kilusios koronaviruso pandemijos nukeltos į 2021 metus, žaidynių pavadinimas nepakeistas. Automatiškai perkeltos ir 2020-ųjų parolimpinės žaidynės.[2] Tokijas išrinktas miestu-rengėju 2013 m. rugsėjo 7 d. vykusioje 125-ojoje TOK sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje, ir tapo pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės vyko jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.)[3]

Medalių lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. vasaros olimpinių žaidynių medalių lentelė (Atnaujinta: 2021-08-08)[4]

      Žaidynių šeimininkė (Japonija)

 Vieta  Šalis Auksas Sidabras Bronza Suma
1 JAV JAV (USA) 39 41 33 113
2 Kinija Kinija (CHN) 38 32 18 88
3 Japonija Japonija (JPN) 27 14 17 58
4 Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė (GBR) 22 21 22 65
5 ROK ROK (ROC) 20 28 23 71
6 Australija Australija (AUS) 17 7 22 46
7 Nyderlandai Nyderlandai (NED) 10 12 14 36
8 Prancūzija Prancūzija (FRA) 10 12 11 33
9 Vokietija Vokietija (GER) 10 11 16 37
10 Italija Italija (ITA) 10 10 20 40
11 Kanada Kanada (CAN) 7 6 11 24
12 Brazilija Brazilija (BRA) 7 6 8 21
13 Naujoji Zelandija Naujoji Zelandija (NZL) 7 6 7 20
14 Kuba Kuba (CUB) 7 3 5 15
15 Vengrija Vengrija (HUN) 6 7 7 20
77 Lietuva Lietuva (LTU) 0 1 0 1
Iš viso 340 338 402 1080

Miesto rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokijas, Stambulas ir Madridas buvo miestai-kandidatai. Miestai-pretendentai Baku ir Doha nepasiekė kandidatų lygmens. Paraiška iš Romos buvo atsiimta.

Balsavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą-rengėją 2020 m. olimpiadai TOK rinko 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse, Argentinoje. Po pirmo etapo nė vienas miestas nesurinko daugiau nei 50% balsų, o Madridas ir Stambulas gavo po lygiai. Po perbalsavimo tarp šių dviejų miestų atkrito Madridas. Galutiniame balsavime Tokijas nugalėjo Stambulą santykiu 60:36.

2020 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto-rengėjo rinkimai[5]
Miestas Šalis 1 etapas Perb. 2 etapas
Tokijas Japonija 42 60
Stambulas Turkija 26 49 36
Madridas Ispanija 26 45

Plėtra ir pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynių išlaidoms apmokėti Tokijo valdžia atidėjo 400 milijardų jenų. Japonijos vyriausybė planuoja padidinti Hanedos ir Naritos oro uostų talpą palengvindama oro erdvės apribojimus. Plečiant Tokijo stotį ketinama nutiesti naują geležinkelio liniją, jungiančią abu oro uostus. Taip laikas nuo Tokijo stoties iki Hanedos oro uosto sutrmpėtų nuo 30 min. iki 18 min., o iki Naritos oro uosto – nuo 55 min. iki 36 min. Geležinkelio linija kainuotų 400 milijardų jenų, o ją daugiausia finansuotų privatūs investuotojai.

2015 m. pabaigoje buvo patvirtintas naujojo Tokijo olimpinio stadiono projektas, kurį sukūrė japonų architektas Kengo Kuma, vietoj atsisakyto Britanijos architektės Zaha Hadid projekto dėl kainos. Kengo Kumos projektuoto stadiono statybos kaštai vertinti 149 mlrd. jenų (1,2 mlrd JAV dolerių), vietoj Zaha Hadid 252 mlrd. jenų vertės projekto.[6]

COVID-19 pandemijos padariniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – COVID-19 pandemija.

2020 m. sausio mėnesį kilus pasaulinei COVID-19 pandemijai pradėtos diskusijos dėl olimpinių žaidynių saugumo. Metų pradžioje atšauktos ir į kitas valstybes perkeltos visos atrankos kvalifikacinės varžybos, kurios turėjo vykti Kinijoje.[7] Pandemijai plintat smarkiau kvalifikacinės varžybos sustabdytos visame pasaulyje.

2020 m. kovo 2 d. Tokijos olimpinis organizacinis komitetas išleido pranešimą spaudai teigiantį, kad pasiruošimas olimpiadai ir toliau vyksta be planų olimpiadą nukelti į kitą datą.[8] Kovo 18 d. Tarptautinis olimpinis komitetas patvirtino jog organizacija neketina stabdyti ar atidėlioti žaidynių rengimo.[9]

2020 m. kovo 24 d. Tokijo olimpinis organizacinis komitetas ir tarptautinis olimpinis komitetas paskelbė apie olimpinių ir parolimpinių žaidynių atidėjimą.[10] Kovo 30 d. išleistas pranešimas spaudai su patvirtintomis naujomis olimpiados datomis - 2021 m. nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d.[11]

Dėl COVID-19 pandemijos taip pat sustabdytas sportininkų dopingo testavimas.[12]

2021 m. liepos 8 d. TOK paskelbė, kad dėl didėjančio COVID-19 atvejų skaičiaus olimpinės žaidynės vyks be žiūrovų.[13]

Sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. vasario 12 d. nuspręsta iš 2020 m. olimpinės programos pašalinti imtynes.[14] 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo sprendžiama ar į programą grąžinti imtynių sportą ar jį pakeisti, kuriuo nors iš šitų sporto šakų: beisbolas ir softbolas, karate, riedlenčių sportas, laipiojimas, skvošas, banglenčių sportas, ušu.[14] Tarptautiniam olimpiniam komitetui buvo pateiktas sutrumpintas sporto šakų sąrašas: imtynės, beisbolas/softbolas ir skvošas, iš kurių atgal į olimpinę programą sugrąžintos imtynės.

129-oje sesijoje Rio de Žaneire 2016 m. rugpjūčio 4 d. TOK nusprendė į šias olimpines žaidynes įtraukti penkias naujas sporto šakas – beisbolą ir softbolą, karate, riedučių sportą, laipiojimą ir banglenčių sportą.[15]

Infrastruktūra ir arenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveldo zona
Arena Rungtys Talpa
Tokijo olimpinis stadionas Olimpinės ceremonijos 60102
Lengvoji atletika
Futbolas (finalai)
Jojogi nacionalinė gimnazija Rankinis 13291
Tokijo metropoliniai sporto rūmai Stalo tenisas 10000
Nippon Budokan Dziudo 14,471
Karatė
Tokijo tarptautinis parodų centras Sunkioji atletika 5012
Imperatoriškųjų rūmų sodai Plento dviračiai 5000
Lengvoji atletika (maratonas, sportinis ėjimas)
Tokijo įlankos zona
Arena Rungtys Talpa
Kasai Rinkai parkas Baidarių ir kanojų slalomas 8000
Oi Seaside Park Žolės riedulus 10000
Tokijo olimpinis vandens sporto centras Vandens sportas (plaukimas, šuoliai į vandenį, meninis plaukimas) 18000
Tokijo Tatsumi tarptautinis plaukimo centras Vandensvydis 3635
Jumenošima stadionas Šaudymas iš lanko 5050
Ariakės arena Tinklinis 15000
Tokijo olimpinė BMX trasa BMX dviračiai 6000
Riedlenčių sportas
Tokijo olimpinis gimnastikos centras Gimnastika 12000
Ariakės koliziejus Tenisas 20000
Odaiba marinos parkas Triatlonas 5000
Maratono plaukimas
Šiokazė parkas Paplūdimio tinklinis 12000
Tokijo centrinis molas Jojimas (daugiakovė) 20000
Akademinis irklavimas
Baidarių ir kanojų sprintas
Aomi Urban sporto centras 3x3 krepšinis
Laipiojimo sportas
Tolimoji zona
Arena Rungtys Talpa
Asakos bazė Sportinis šaudymas
Masašino miško sporto plaza Šiuolaikinė penkiakovė (fechtavimas) 10000
Badmintonas
Adžinomoto stadionas Futbolas 49970
Šiuolaikinė penkiakovė
Regbis-7
Saitama Super Arena Krepšinis 22000
Enošima Buriavimas 10000
Banglenčių sportas
Makuhari konvencijų centras Fechtavimas 6000
Tekvondo
Imtynės 8000
Baji Koen Jodinėjimas
Kasumigaseki golfo klubas Golfas 30000
Idzu velodromas Dviračių trekas 5000
Idzu MTB trasa Kalnų dviračiai 11500
Trasa Fuji Plento dviračiai
Arenos kituose miestuose

Dalyvavusios šalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš olimpinių žaidynių pasitraukė Šiaurės Korėja. tai buvo pirmasis šalies nedalyvavimas žaidynėse nuo 1988 m.

Bermuda, Filipinai ir Kataras šiose žaidynėse pelnė savo pirmuosius olimpinius aukso medalius.[16][17][18] Tuo tarpu San Marinas ir Turkmėnistanas pelnė pirmuosius olimpinius medalius istorijoje.[19][20]

Lietuva 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvai atstovavo 42 sportininkai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. CNN News
  2. Tokijo olimpinės žaidynės šią vasarą neįvyks, delfi.lt, 2020 m. kovo 24 d.
  3. „Olympics 2020: Tokyo wins race to host Games“. BBC. 2013 m. rugsėjo 7 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 23 d..
  4. „Tokyo 2020: Olympic Medal Count“. Olympics. Suarchyvuotas originalas 2021-07-15. Nuoroda tikrinta 2021-08-06.
  5. „2020 Olympics Vote Total Box“. Associated Press. Miami Herald. 2013 m. rugsėjo 7 d. Suarchyvuota iš originalo 2013-09-08. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 8 d..
  6. BBC News
  7. FIBA Women’s Olympic Qualifying Tournament relocated to Belgrade, Serbia
  8. No plans to cancel or postpone Tokyo 2020 Olympics amid coronavirus outbreak, organizers say
  9. COMMUNIQUE FROM THE INTERNATIONAL OLYMPIC COMMITTEE (IOC) REGARDING THE OLYMPIC GAMES TOKYO 2020
  10. JOINT STATEMENT FROM THE INTERNATIONAL OLYMPIC COMMITTEE AND THE TOKYO 2020 ORGANISING COMMITTEE
  11. Rescheduled Tokyo 2020 Olympics to open on July 23 in 2021
  12. Drug testing to resume in China after coronavirus outbreak
  13. Tokyo Olympic Games: Spectators barred as state of emergency announced
  14. 14,0 14,1 „IOC Executive Board recommends 25 core sports for 2020 Games“ (anglų). TOK. 2013-02-12. Nuoroda tikrinta 2013-02-12.
  15. IOC APPROVES FIVE NEW SPORTS FOR OLYMPIC GAMES TOKYO 2020
  16. „Flora Duffy wins Bermuda's first Olympic gold as GB's Georgia Taylor-Brown takes silver“. The Independent. 2021-07-26. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.
  17. „The Philippines Wins Its First Olympic Gold After Nearly 100 Years Of Trying“. NPR.org. Nuoroda tikrinta 2021-07-26.
  18. „Weightlifter Meso wins Qatar's first ever Olympic gold medal“. insidethegames.biz. Nuoroda tikrinta 2021-07-31.
  19. „San Marino wins first Olympic medal in nation's history | NBC Olympics“. www.nbcolympics.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-07-29.
  20. Ellingworth, James (27 July 2021). „Weightlifter Guryeva wins Turkmenistan's 1st Olympic medal“. APNews. Nuoroda tikrinta 27 July 2021.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]