2020 m. vasaros olimpinės žaidynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
XXXII Olimpinės žaidynės
Tokijo 2020 m. olimpinių žaidynių rinkimų logotipas.svg.png
Tokijo miesto-kandidato logotipas
Sostinė Tokijas, Japonija
Šūkis Atrask rytojų
Valstybių skaičius
Sportininkų skaičius
Rungčių kiekis
Atidarymo ceremonija liepos 24 d.
Uždarymo ceremonija rugpjūčio 9 d.

2020 m. vasaros olimpinės žaidynės, arba XXXII Olimpiada (XXXII オリンピック競技大会 XXXII [Dai Sanjuni] Orinpikku Kyōgi Taikai), vyks 2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Tokijuje, Japonijoje. Tokijas išrinktas miestu-rengėju 2013 m. rugsėjo 7 d. vykusioje 125-ojoje TOK sesijoje Buenos Airėse, Argentinoje.[1]

Tokijus taps pirmuoju Azijos miestu, kuriame žaidynės bus vykusios jau du kartus (pirmą kartą – 1964 m.).

Miesto rinkimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokijas, Stambulas ir Madridas buvo miestai-kandidatai. Miestai-pretendentai Baku ir Doha nepasiekė kandidatų lygmens. Paraiška iš Romos buvo atsiimta.

Balsavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestą-rengėją 2020 m. olimpiadai TOK rinko 2013 m. rugsėjo 7 d. Buenos Airėse, Argentinoje. Po pirmo etapo nė vienas miestas nesurinko daugiau nei 50% balsų, o Madridas ir Stambulas gavo po lygiai. Po perbalsavimo tarp šių dviejų miestų atkrito Madridas. Galutiniame balsavime Tokijas nugalėjo Stambulą santykiu 60:36.

2020 m. vasaros olimpinių žaidynių miesto-rengėjo rinkimai[2]
Miestas Šalis 1 etapas Perb. 2 etapas
Tokijas Flag of Japan.svg Japonija 42 60
Stambulas Flag of Turkey.svg Turkija 26 49 36
Madridas Flag of Spain.svg Ispanija 26 45

Plėtra ir pasiruošimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidynių išlaidoms apmokėti Tokijo valdžia atidėjo 400 milijardų jenų. Japonijos vyriausybė planuoja padidinti Hanedos ir Naritos oro uostų talpą palengvindama oro erdvės apribojimus. Plečiant Tokijo stotį ketinama nutiesti naują geležinkelio liniją, jungiančią abu oro uostus. Taip laikas nuo Tokijo stoties iki Hanedos oro uosto sutrmpėtų nuo 30 min. iki 18 min., o iki Naritos oro uosto – nuo 55min iki 36 min. Geležinkelio linija kainuotų 400 milijardų jenų, o ją daugiausia finansuotų privatūs investuotojai.

2015 m. pabaigoje buvo patvirtintas naujojo Tokijo olimpinio stadiono projektas, kurį sukūrė japonų architektas Kengo Kuma, vietoj atsisakyto Britanijos architektės Zaha Hadid projekto dėl kainos. Kengo Kumos projektuoto stadiono statybos kaštai vertinti 149 mlrd. jenų (1,2 mlrd JAV dolerių), vietoj Zaha Hadid 252 mlrd. jenų vertės projekto.[3]

Sporto šakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2013 m. vasario 12 d. nuspręsta iš 2020 m. olimpinės programos pašalinti imtynes.[4] 2013 m. rugsėjo mėnesį buvo sprendžiama ar į programą gražinti imtynių sportą ar jį pakeisti, kuriuo nors iš šitų sporto šakų: beisbolas ir softbolas, karate, riedučių sportas, laipiojimas, skvošas, banglenčių sportas, ušu.[4] Tarptautiniam olimpiniam komitetui buvo pateiktas sutrumpintas sporto šakų sąrašas: imtynės, beisbolas/softbolas ir skvošas, iš kurių atgal į olimpinę programą sugrąžintos imtynės.

129-oje sesijoje Rio de Žaneire 2016 m. rugpjūčio 4 d. TOK nusprendė į šias olimpines žaidynes įtraukti penkias naujas sporto šakas – beisbolą ir softbolą, karate, riedučių sportą, laipiojimą ir banglenčių sportą.[5]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Olympics 2020: Tokyo wins race to host Games“. BBC. 2013 m. rugsėjo 7 d. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 23 d.. 
  2. „2020 Olympics Vote Total Box“. Associated Press. Miami Herald. 2013 m. rugsėjo 7 d. Suarchyvuotas originalas 2013-09-08. Nuoroda tikrinta 2013 m. rugsėjo 8 d.. 
  3. BBC News
  4. 4,0 4,1 „IOC Executive Board recommends 25 core sports for 2020 Games“ (Anglų k.). TOK. 2013-02-12. Nuoroda tikrinta 2013-02-12. 
  5. IOC APPROVES FIVE NEW SPORTS FOR OLYMPIC GAMES TOKYO 2020