Stasys Žalalis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Stasys Žalalis
Gimė	1943 m. balandžio 21 d. Skudutiškio k., Molėtų r.
Mirė	2013 m. spalio 6 d. (70 metų) Šiauliai
Tėvai	Kazimieras Žalalis Ona Kraujalytė
Sutuoktinis (-ė)	Danutė Vaitiekaitytė (mirė 1990 m. sausio 4 d.)
Vaikai	Vilija (g. 1968), Mindaugas (g. 1975), Aurelija (g. 1981)
Veikla	pedagogas, chorvedys, vargonininkas
Išsilavinimas	docentas (1994 m.)
Alma mater	1977 m. Lietuvos Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai

Stasys Žalalis (1943 m. balandžio 21 d. Skudutiškio k., Molėtų r. – 2013 m. spalio 6 d. Šiauliuose) – Lietuvos pedagogas, chorvedys, vargonininkas.

Biografija

Gimė vargonininko šeimoje. 1961 m. baigęs Alsėdžių vidurinę mokyklą, vienerius metus buvo šios mokyklos muzikos mokytojas ir moksleivių pučiamųjų orkestro vadovas. 1962–1966 m. choro dirigavimo mokėsi Šiaulių muzikos mokykloje – technikume (dėst. R. Andriuškevičius), baigė su pagyrimu. Mokydamasis dirbo muzikos mokytoju ir moksleivių pučiamųjų orkestro vadovu Šiaulių vidurinėje mokykloje – internate. 1972–1977 m. neakivaizdiniu būdu muziką studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose (choro dirigavimo mokė G. Purlys).

1965–1980 m. – Kuršėnų kultūros namų meno vadovas, vadovavo mišriam chorui ir vokaliniams ansambliams. 1977 m. choras lankėsi Vengrijoje, dalyvavo 1970, 1975 ir 1980 m. respublikinėse dainų šventėse, pirmųjų ir kitų prizinių vietų pelnė įvairiuose konkursuose.

1970–1978 m. – Kuršėnų vaikų muzikos mokyklos mokytojas, o 1994–2000 m. – šios mokyklos direktorius.

Nuo 1978 m. – S. Žalalis Šiaulių pedagoginio instituto (vėliau – Šiaulių universitetas) Muzikos pagrindų katedros dėstytojas, 1981–1991 m. – Estetinio lavinimo katedros vedėjas, nuo 1995 m. – Meno pedagogikos katedros vedėjas, 1994 m. suteiktas docento vardas. Studentams parengė įvairių mokymo priemonių ir paskelbė straipsnių, sukūrė religinės muzikos kūrinių chorams. Kurį laiką vadovavo studentų choro studijai, 1979–1981 m. buvo studenčių merginų choro „Pavasaris“ chormeisteris, 1981–2011 m. – meno vadovas ir dirigentas. Chorą parengė 1984 m. VI ir 1987 m. VII Stasio Šimkaus chorų konkursams Klaipėdoje, 1985 m. respublikinei, 1990 m. XIII Lietuvos tautinei dainų šventei, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Vilniuje, Baltijos studentų dainų šventėms „Gaudeamus“ Vilniuje, Rygoje ir Tartu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivaliams. „Pavasaris“ nemažai koncertavo Šiaulių zonos miestuose, taip pat Latvijoje ir Čekijoje, giedojo Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Telšių, Joniškio ir Maskvos bažnyčiose, 1993 m. rugsėjo 7 d. giedojo Kryžių kalne, kai ten lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Choro repertuare buvo ir sudėtingų kūrinių: V. Budrevičiaus kantata „Pavasarinis žydėjimas“, F. Latėno kantata „Visada brangi“, R. Šileikos vokalinis ciklas „Pavasaris“ ir religinė muzika. Pirmųjų ir kitų prizinių vietų choras pelnė įvairiuose konkursuose.

Nuo 1975 m. S. Žalalis vadovavo Šiaulių miesto prekybos valdybos mišriam chorui, kurį parengė 1980, 1985 ir 1990 m. respublikinėms dainų šventėms, su juo nemažai koncertavo savo mieste ir kitur.

1989–2013 m. – Šiaulių kamerinio choro „Bičiuliai“ vadovas. Choras propagavo bažnytinę lietuvių kompozitorių muziką, giedojo Šiaulių, Dotnuvos, Šiluvos, Joniškio, Molėtų, Kuršėnų, Pasvalio ir kitose bažnyčiose bei Kryžių kalne, kai čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II, dalyvavo religinės muzikos festivaliuose Šiaulių Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje bei žymių meno ir kultūros veikėjų minėjimuose – koncertuose, dainavo bei giedojo Estijoje (Taline), Latvijoje (Jelgavoje, Duobelėje, Agluonoje, Saldus), Karaliaučiaus krašte (Karaliaučiuje, Įsrutyje, Tolminkiemyje, Tilžėje, Gumbinėje), Lenkijoje (Krokuvoje), Italijoje, Belgijoje (Briuselyje, Diufelyje), Airijoje (Dubline, Ballinrobe). Dalyvavo 1990 m. XIII Lietuvos tautinėje dainų šventėje, 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje. 2000 m. giesmių šventėje „Kristui gieda Lietuva“, 2007 m. dainų šventėje „Būties ratu“ ir 2009 m. XVIII Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje „Amžių sutartinė“. 1989 m., Atgimimo laikotarpiu, S. Žalalio vadovaujamas kamerinis choras „Bičiuliai“ pirmasis giedojo Tautinę giesmę Vasario 16-osios minėjime–koncerte, vykusiame Šiaulių Inžinierių namuose. Vėliau su choru dalyvavo visuose Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimuose.

1991 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, S. Žalalis vienas iš pirmųjų su sakraline muzika aktyviai įsiliejo į bažnyčių auditoriją. Su choru „Bičiuliai“ savo lėšomis keliavo į mažų miestelių ir kaimų bažnytėles, kur chorų neliko, koncertavo ligoninėse, senelių namuose, kalėjimuose. Per 24 kūrybinės veiklos metus dalyvavo daugiau kaip 250 koncertų bei koncertinių kelionių, 10 metų aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje, įgyvendino įvairius vietinius ir tarptautinius kultūrinių mainų projektus vietiniu bei tarptautiniu lygiu, siekiant išsaugoti savo šalies kultūros vertybių visumą, išlaikyti tautinį tapatumą ir šalių etnografinį savitumą, skatinant suartėti lietuvių ir latvių bendruomenes pasienio regione per meno, kultūros, tradicijų ir ekumeninės dvasios propagavimą. Daug metų choras draugauja su Duobelės lietuvių bendruomene, Saldus miestelio latvių bendruomene, Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir dailės muziejumi, su kuriuo kartu rašo bendrus projektus. Apie Šiaulius ir šiauliečius sužinojo Žemgalė, Kurzemė, Latgalė.

2002–2013 m. – Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vargonininkas, festivalio „Giedokim Marijai“ sumanytojas. Jo sukurtos sakralinės giesmės skamba ne tik Šiaulių bažnyčiose, S. Žalalio kūrinius atlieka įvairūs Lietuvos chorai.

Stasys Žalalis – Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus narys. Nuo 1999 m. jo vadovaujamas choras „Bičiuliai“ kasmet vyko į šiauliečių talkas Kristijono Donelaičio muziejuje Tolminkiemyje (Čistyje Prudy), vežė lietuvišką giesmę ir dainą.

2011 m. ėmė užrašinėti vaikams sektas savo kūrybos pasakas ir kurti naujas. 2013 m. pavasarį, 70-mečio proga, vaikai išleido savo tėvo knygą „Pasakos“.

1990 m. likęs našliu, vienas, bet su dviguba meile, rūpestingai ir gražiai užaugino sūnų ir dvi dukras. Duktė Vilija Žalalytė Vyšniauskienė (g. 1968) – pradinių klasių mokytoja ekspertė, viena iš mokyklinių vadovėlių „Pupa“ autorių. Sūnus Mindaugas Žalalis (g. 1975) – vargonininkas, chorvedys, Šiaulių valstybinio kamerinio choro "Polifonija" chormeisteris. Aurelija Žalalytė Paleckienė (g. 1981) – pedagogė, interjero dizainerė.

2013 m. mirė Šiauliuose, palaidotas Kuršėnų kapinėse.

S. Žalalio tėvas Kazimieras Žalalis (1917 m. vasario 10 d. Rozinovskio apyl., Baltarusija – 1984 m. birželio 4 d. Kiduliuose) – vargonininkas.

Kultūrinės veiklos apibendrinimas ir įvertinimas

S. Žalalis – Šiaulių rajono dainų švenčių vyr. dirigentas, 1979 m. zoninės eksperimentinės dainų šventės Kėdainiuose dirigentas, respublikinių dainų švenčių (1970, 1975, 1980, 1985 m.) bei chorų konkursų laureatas ir prizininkas, nuo 1980 m. Šiaulių miesto, 1991 m. Baltijos šalių studentų dainų švenčių „Gaudeamus-XI“ Rygoje ir 1995 m. „Gaudeamus-XII“ Tartu dirigentas, 1998 m. III J. Naujalio konkurso religinės muzikos chorams laureatas, 2000 m. respublikinės giesmių šventės „Kristui gieda Lietuva“ bei  2010 m. Šiaulių rajono dainų ir šokių šventės „Dainuoju Lietuvai“ dirigentas, Šiaulių miesto chorvedžių tarybos ir Lietuvos chorų sąjungos narys, šv. Kazimiero ordino ir Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus narys.

Už aktyvią bei produktyvią švietėjišką ir kūrybinę veiklą puoselėjant vokalinę muziką ir populiarinant chorinio dainavimo tradicijas Lietuvoje S. Žalalis ne kartą buvo apdovanotas garbės, pagyrimo raštais bei diplomais. 2008 m. gegužės 23 d. Šiaulių universiteto merginų choro „Pavasaris“ kūrybinės veiklos 50-mečio proga S. Žalaliui įteiktas Šiaulių apskrities Viršininko administracijos garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“. Lietuvos valstybės vardo Tūkstantmečio proga už prasmingus darbus, nuopelnus ir laimėjimus Stasio Žalalio vardas įrašytas į žymiausių Lietuvos žmonių biografijų žinyną „Kas yra kas Lietuvoje 2009. Auksinis Tūkstantmečio leidimas“.

Bibliografija

• Šaltinėlis: natos: mokymo priemonė / Jonas Kievišas. Rita Dainienė. Stasys Žalalis. – Šiauliai: Repriza, 1992. – 31, [1] p. : nat.
• Gražus mūsų jaunimėlis: natos / parengė St. Žalalis ; Šiaulių pedagoginis institutas. – Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas, 1993. – 42 p. : nat.
• Mūsų giesmės: natos / sudarė Stasys Žalalis. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1994–1998. – 2 d. : nat. – ISBN 9986406501 (D. 1) ; ISMN: M706207162 (D.2).
• Muzikavimas: natos / aranžavo ir parengė Stasys Žalalis. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1998. – 2 d. : nat. – ISMN: M706207094.
• Meninis ugdymas pradinėje mokykloje: mokslinės-metodinės konferencijos medžiaga. Šiauliai, 2001 m. lapkričio 23 d. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002. – 145 , (1) p. : iliustr., nat. – ISBN 9986-38-308-0
• Būties šviesa: profesorius V. Bendikas mūsų atsiminimuose / sudarė ir redagavo Bronius Prėskienis. – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2001. – p. 99–102, (1), 9 iliustr. lap. : portr. – ISBN 9986-705-69-X
• Ant kalno malūnėlis: natos: mokymo priemonė / aranžavo ir parengė Stasys Žalalis. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2002. – 31 p. : nat. – ISMN: M706207322.
• Muzikinio ugdymo aktualijos / sud. Aldona Vaičienė. (D.) 2 : metodinių straipsnių rinkinys studentams ir mokytojams. – Šiauliai: UAB „Šiaulių knygrišykla“, 2002. – 114, (1) p. : schem. – ISBN 9986-38-357-9
• Mūsų giesmės / aranžavo ir parengė Stasys Žalalis. – Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, 2003. – 79 p. – ISMN: M706234328.
• Daina mūsų gyvenime: respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys / sudarė S. Žalalis; redkol. : E. Balčytis ir kt. – Šiauliai: Šiaulių universiteto l-kla, 2003. – 84 p. : gaid. – ISBN 9986384206.
• Emocijų ugdymas giesmėmis / Stasys Žalalis. – Daina mūsų gyvenime: Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos straipsnių rinkinys. Šiauliai, 2003. – p. 81–84.
• Sakralinė muzika / sudarė Aldona Vaičienė, Stasys Žalalis. – Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2004. – 30 p. : gaid. – ISBN 9986384761.
• Muzikinio ugdymo pradinėse klasėse turinio analizė etninės kultūros aspektu / Ernesta Šiuipytė. Stasys Žalalis. – Jaunųjų mokslininkų darbai. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. ISSN 1648-8776. 2004, nr.3. – p. 103–112
• Muzikinio turinio reikšmė pradinių klasių moksleivių dvasingumo ugdymui / Ernesta Šiuipytė. Stasys Žalalis. – Tiltai. Priedas: mokslo darbai: Pradinė mokykla: ugdymo turinys ir socialinė integracija. Klaipėda: Klaipėdos universitetas. ISSN 1648-3979. 2004, nr.22. – p. 144–150.
• Духовное развитие в художественном коллективе / Stasys Žalalis. – Воплощение национальной идеи в контексте общечеловеческих ценностей и детско-юношеского художественного творчества: материалы международной конференции, 16–18 ноября 2004 года [Брест]. Брест: Изд-во БрГУ, 2004. – p. 81–83.
• Музыкальное и духовное воспитание ребенка в семье / Stasys Žalalis. – Личность и музыка: материалы IV международной научно-практической конференции, 19–20 декабря 2005 г. Минск, 2005. – p. 252–254.

Literatūra

1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999.
2. Jūratė Adomaitienė, Rūta Gurčinienė. Kraštiečiai. Šiauliai: rinktinės biografijos. – Kaunas, 2014.
3. Pro memoria: Stasys Žalalis (1943 04 21− 2013 10 06). Šiaulių kraštas. – p. 2 : portr. – ISSN 1648-4010. 2013, spalio 8.
4. Maestro Stasys Žalalis / Birutė Žymantienė. – Šiauliai: K. J. Vasiliausko leidykla „Lucilijus“, 2014. – 284 p. Iliustr. – ISBN 978-9955-32-264-1