Gyvačių sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:45°15′N 30°12′E / 45.25°N 30.2°E / 45.25; 30.2

Gyvačių salos padėtis

Salos padėtis Ukrainos žemėlapyje

Gyvačių sala (ukr. Острів Зміїний) – salelė Juodojoje jūroje, netoli Ukrainos ir Rumunijos krantų, 35 km nuo žemyno, priešais Dunojaus žiotis. Priklauso Ukrainai, Odesos sričiai, Kilijos rajonui.

Gamta ir geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Salos plotas 0,17 km². Ilgis 662 m, plotis 440 m, aukštis iki 41 m. Krantai skardingi, paviršius plokščias, apaugęs skurdžia žole. Klimatas švelnus, stepinis. Vidutinė temperatūra žiemą svyruoja nuo 0 °C iki +2 °C, vasarą nuo +19 °C iki +24 °C. Per metus iškrenta apie 300 mm kritulių. Nustatyta, kad kasmet paukščių migracijos metu saloje ilsisi iki 234 rūšių paukščių. Saloje įkurta gyvenvietė Bile (ukr. Біле).

Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2003 m. saloje veikia Odesos nacionalinio universiteto mokslo tyrimų stotis. Yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė, prieplauka, 150 metų senumo švyturys. Taip pat veikia paštas, komunikacijos, yra vietinė elektros stotis. Gyvačių salos stoties personalą sudaro ~100 žmonių.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sala buvo žinoma senovės graikams ir vadinta Leukosu (Λευκός; „baltoji“). Yra graikų šventyklos liekanų. Priklausė Osmanų imperijai. Po 1828-1829 m. vykusio Rusija ir Osmanų imperijos karo, sala atiteko Rusijai. Po Krymo karoRumunijai. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m. salą užėmė TSRS kariuomenė. Pagal 1948 m. pasirašytą TSRS ir Rumunijos susitarimą, Gyvačių sala buvo priskirta TSRS, kuri saloje 1956 m. įrengė radarą ir pasienio užkardą. 1961 m. sala oficialiai patvirtinta priklausanti TSRS. Jūroje šalia salos atradus naftos, Rumunija po 1991 m. pradėjo reikšti pretenzijas į salą. 1997 m. Rumunija ir Ukraina pasirašė sutartį, pagal kurią Gyvačių sala buvo pripažįstama Ukrainai, tačiau dėl jūrinių ribų nėra sutarta. 2004 m. rugsėjo 16 d. Rumunija kreipėsi į JTO Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Juodojoje jūroje delimitavimo. 2009 m. vasario 3 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas vienbalsiai priėmė sprendimą, kuriuo salą pripažino Ukrainai, nustatė Rumunijos ir Ukrainos valstybių sieną jūroje bei atskyrė išskirtines ekonomines zonas.[1] Abi šalys sutiko su šiuo Teisingumo teismo sprendimu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. http://www.icj-cij.org/docket/index.php?p1=3&p2=3&code=ru&case=132&k=95 International Court of Justice: Maritime Delimitation in the Black Sea (Romania v. Ukraine)
Commons-logo.svg Vikiteka: Gyvačių sala – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka