Julijonas Būtėnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julijonas Būtėnas
Gimė 1915 m. kovo 24 d.
Dovydai, Joniškėlio valsčius, Biržų apskritis
Mirė 1951 m. gegužės 22 d. (36 metai)
Rūdšilio giria prie Lekėčių
Veikla žurnalistas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas
Žymūs apdovanojimai

Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius

Julijonas Būtėnas (1915 m. kovo 24 d. Dovydai, Joniškėlio valsčius, Biržų apskritis – 1951 m. gegužės 22 d. Rūdšilio giria prie Lekėčių) – Lietuvos žurnalistas, pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas.

Atminimo kryžius su parašiutu miške netoli kelio  2610  Kazlų RūdaPažėrai 

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brolis Petras Būtėnas. Baigė Linkuvos gimnaziją, 19331936 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. 1937 m. baigė Karo mokyklą.

Nuo 1934 m. bendradarbiavo dienraštyje „Rytas“, dirbo jo redakcijoje. 19361940 m. dienraščio „XX amžius“ užsienio politikos apžvalgininkas. Lietuvą okupavus TSRS, 1940 m. rugpjūčio mėn. atvykęs į Berlyną tapo Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) nariu. 1941 m. kovo mėn. įstojo į LAF kovos padalinį – Tautinio darbo apsaugą. 1941 m. birželio mėn. grįžęs į Lietuvą dirbo LAF informacijos štabe, buvo pogrindžio dienraščio „Į laisvę“ redakcijos narys. Taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakulteto Žurnalistikos katedros jaunesnysis asistentas. Nuo 1942 m. gegužės mėn. kaip „Į laisvę“ korespondentas – lietuvių antinacinio pogrindžio ryšininkas Berlyne. 19431944 m. dienraščio „Ateitis“ korespondentas. [1] 1944 m. Vietinės rinktinės štabo karininkas spaudos ir informacijos reikalams. 1944 m. nacių kalintas Salaspilio, Gdynės koncentracijos stovyklose; pabėgo.

1945 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) Informacijos biuro vedėjas Vokietijoje, Eltos biuletenių redaktorius, kartu bendradarbiavo leidiniuose „Tėviškės žiburiai“, „Mažasis židinys“ ir kt. 19461948 m. dirbo VLIK Informacijos tarnyboje Pfulingene. Rašė į Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio ir kt. spaudą. Nuo 1947 m. Lietuvių žurnalistų sąjungos vicepirmininkas. Nuo 1949 m. dirbo VLIK kariniame skyriuje Miunchene (slapyvardis Stevė, Margis). 1950 m. spalio 3 į Lietuvą palydėjo partizano J. Lukšos (slap. Daumantas) desantą ir grįžo. 1951 m. balandžio 19 d. su J. Kukausku parašiutais nusileido į Kazlų Rūdos miškus. Žuvo išduotas. 1999 m. leitenantas (po mirties).[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 80 psl.
  2. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė, Vitalija KazilionytėJulijonas Būtėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 666 psl.