Didmeistris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Didmeistris - titulas, teikiamas aukštos klasės šachmatininkams.

Pirmą kartą didmeistrio titulą 1914 m. suteikė Rusijos caras Nikolajus II penkiems Sankt Peterburgo turnyro finalistams: Emanueliui Laskeriui, Chosė Rauliui Kapablankai, Aleksandrui Aliochinui, Zigbertui Tarašui ir Frankui Maršalui. Vėliau šis titulas buvo naudojamas neformaliai, kol FIDE 1950 m. jį suteikė 27 šachmatininkams. Vėliau tarptautinio didmeistrio titulas buvo teikiamas pagal FIDE priimtas taisykles. Šiuo metu didmeistrio titulas suteikiamas žaidėjui, pasiekusiam 2500 Elo reitingą ir du kartus išpildžiusiam didmeistrio normą (esama ir kitų galimybių, pavyzdžiui, laimėti pasaulio jaunimo čempionatą ar pan.).