Europos socialistų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Europos socialistų partija
Prezidentas Sergei Stanishev (Bulg.)
Įkurta 1992 m. lapkričio 10 d.
Būstinė Rue du Trône/Troonlaan 98, 1050 Briuselis, Belgija Belgija
Politinė ideologija Socialdemokratija, proeuropietiškumas[1][2]
Politinė pozicija Centro dešinė
Tarptautinė narystė Socialistų Internacionalas
Europos parlamento grupė Socialistų ir demokratų progresinis aljansas
Partijos spalvos Raudona, balta
Tinklapis Oficialus tinklapis

Europos socialistų partija (pranc. Parti Socialiste Européen, PSE, angl. Party of European Socialists, PES) yra Europos socialistų, socialdemokratų ir darbininkų partijų sąjunga, kuri Europos Parlamente sudaro antrą pagal dydį frakciją. Partija jungia 31 socialistinę ir socialdemokratinę partiją iš visų Europos Sąjungos šalių bei Norvegijos. Partijos darbe be balso teisės taip pat dalyvauja asocijuotos narės ir narės – stebėtojos.

Įkurta 1992 m. Hagos kongrese vietoje Europos socialistų partijų parlamentinės grupės ir Europos Bendrijos socialistinių partijų konfederacijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Europos socialistų partijos parlamentinė grupė (PGPES, Group of the Party of European Socialists) sudaryta 1953 m. kaip Europos anglies ir plieno sąjungos (ESCS) asamblėjos socialistų frakcija. Iki 1979 m. jos nariai buvo skiriami partijų, ESCS narių. 1953 m. būstine pasirinktas Liuksemburgas, 1957 m. įsteigtas koordinacinis biuras, 1961 m. priimta Europos socialistų programa.

1962 m. Europos parlamentinė asamblėja tapo Europos parlamentu, 1969 m. nutarta rengti tiesioginius EP rinkimus. 1973 m. į Bendriją priėmus Daniją, Airiją ir Didžiąją Britaniją, Bonos kongrese nutarta įsteigti Europos Bendrijos socialistų partijų konfederaciją (CSP). 1978 m. rengiantis pirmiesiems tiesioginiams EP rinkimams socialistai paskelbė Rinkimų manifestą – bendrą rinkimų programą, 1980 m. Liuksemburgo kongresas priėmė pirmąjį CSP statutą.

1992 m. sudaryta Mastrichto sutartis, įsteigta Europos komisija (EK), padidintas EP vaidmuo, įsteigta Europos socialistų partija (PES), PGPES tapo sudėtine PES dalimi.

Grupėje buvo: 1979 m. – 113 iš 411 EP narių, 1984164, 1989180 iš 518 EP narių.

Europos Bendrijos socialistinių partijų konfederacija (EBSPK) buvo įkurta 1974 m., numačius nuo 1979 m. Europos Parlamentą rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Ji pratęsė 1953 m. įsteigtos Europos anglies ir plieno sąjungos parlamentinės socialdemokratų frakcijos ir 1958 m. sudaryto Europos ekonominės bendrijos Biuro ryšiams su socialdemokratų partijomis veiklą. Buvo Socialistų Internacionalo asocijuota narė.

Aukščiausias organas – kongresas, šaukiamas kas dveji metai. Kongrese buvo priimami programiniai dokumentai, deklaracijos ir rezoliucijos, renkami vadovaujantys organai. Kongrese partijos atstovaujamos proporcingai šalių vietų parlamente skaičiui: Vokietija, Prancūzija, Italija ir Didžioji Britanija po 18 delegatų, Belgija ir Nyderlandai po 7, Danija ir Airija po 5, Liuksemburgas – 3.

Tarp kongresų vadovavo Biuras, susirenkantis kas 3 mėn., kurį sudarė po 2 kiekvienos partijos atstovus, Europarlamento socialistų frakcijos pirmininkas ir partijų deleguoti funkcionieriai. Biuras rengė pranešimus ir kitus kongreso dokumentus, kurie priimami buvo tik konsensusu. Kiti kongreso dokumentai buvo priimami 2/3 balsų dauguma. Be to, kasmet Biuras šaukdavo partijų lyderių konferenciją. EBSPK derino savo narių rinkimų platformas, kad vienos jų programa neprieštarautų kitai.

EBSPK pirmininkais buvo:

Socialistai už Europos Sąjungos plėtrą[taisyti | redaguoti kodą]

1993 m. priimtas pirmasis PES manifestas, numatęs tolesnius Europos Sąjungos plėtros žingsnius. 1997 m. sudaryta Amsterdamo sutartis, padidinusi ES organizuotumą ir numačiusi jos plėtrą, 1999 m. Romanas Prodis paskirtas Europos Komisijos pirmininku, 2001 m. sudaryta Nicos sutartis, parengusi ES plėtrą.

Po 1994 m. rinkimų PES tapo didžiausia EP grupe, laimėjusi 202 iš 567 vietų Europos Parlamente. 1999 m. PES turėjo 179 vietas iš 626 Europarlamente, 10 iš 20 vietų Europos Komisijoje, 7 iš 15 vietų Europos Taryboje, 86 narius iš 200 Regionų komitete, kuriam vadovavo A. Boras. Po 2004 m. rinkimų turi 201 vietą Europos Parlamente.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

PES prezidentą renka kongresas. Berlyno kongrese buvo įkurta Prezidencija – 26 narių kolektyvinis kasdieninio vadovavimo organas, renkamas kongrese iš partijų ir organizacijų – tikrųjų ir asocijuotų PES narių atstovų, taip pat Europos Komisijos narių. PES sekretoriatas yra Briuselyje, Europos Parlamento būstinėje, jam vadovauja Generalinis sekretorius. PES kongresas šaukiamas kas 2 metai.

Kongresai vyko 1992 m. Hagoje, 1995 m. Barselonoje, 1997 m. Malmėje, 1999 m. Milane, 2001 m. Berlyne. 1993 m. Briuselyje vyko neeilinis kongresas, priėmęs Europarlamento rinkimų manifestą. Reguliariai susirenka partijų lyderių Konferencija, formuojanti PES politiką. Nuo 1996 m. renkasi ir socialistų – Europos Ministrų Tarybos narių taryba. PES tarybą sudarė 8 valdančiųjų partijų lyderiai.

Prie PES veikia Europos jaunųjų socialistų organizacija, ir Moterų komitetas. PES glaudžiai bendradarbiauja su Centrinės ir Rytų Europos socialdemokratines partijas jungiančiu Demokratijos ir solidarumo forumu.

Pirmininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Partijos PES narės[taisyti | redaguoti kodą]

  Partija EP narių skaičius
Airija Airija Airijos darbininkų partija (LPI) 1
Šiaurės Airija Šiaurės Airija Šiaurės Airijos socialdemokratų ir darbininkų partija -
Austrija Austrija Austrijos socialdemokratų partija 7
Belgija Belgija (Flandrija)
Belgija Belgija (Valonija)
Belgijos socialistinė partija (SPA)
Belgijos socialistų partija (PS)
3
4
Čekija Čekija Čekijos socialdemokratų partija (CSSD) 2
Danija Danija Danijos socialdemokratų partija (SDF) 5
Estija Estija Estijos socialdemokratų partija (SDE) 3
Graikija Graikija Graikijos visuotinis socialistų judėjimas (PASOK) 8
Ispanija Ispanija Ispanijos socialistinė darbo partija (PSOE) 24
Italija Italija Italijos socialistų partija (PSI) 11
2
2
Jungtinė Karalystė Jungtinė Karalystė Leiboristų partija 19
Kipras Kipras Kipro socialdemokratų judėjimas EDEK -
Latvija Latvija Latvijos socialdemokratų darbininkų partija (LSDSP)
Lenkija Lenkija Lenkijos demokratinė kairioji sąjunga (SLD)
Lenkijos darbo sąjunga (UP)
Lenkijos socialdemokratija
Savigyna
5
-
3
2;
Lietuva Lietuva Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) 2
Liuksemburgas Liuksemburgas Liuksemburgo socialistinė darbininkų partija (LSAP) 1
Malta Malta Maltos darbininkų partija (MLP) 3
Norvegija Norvegija Norvegijos darbo partija (DNA) -
Nyderlandai Nyderlandai Nyderlandų darbo partija (PvdA) 7
Portugalija Portugalija Portugalijos socialistų partija (PS) 12
Prancūzija Prancūzija Prancūzijos socialistų partija (PS) 31
Slovakija Slovakija Slovakijos Kryptis – socialinė demokratija (SMER) 3
Slovėnija Slovėnija Slovėnijos socialinės demokratijos partija (SD) 1
Suomija Suomija Suomijos socialdemokratų partija (SDP) 3
Švedija Švedija Švedijos socialdemokratų darbininkų partija (SAP) 5
Vengrija Vengrija Vengrijos socialistų partija (MSZP)
Vengrijos socialdemokratų partija (SZDP)
9
-;
Vokietija Vokietija Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) 23

PES asocijuotos narės[taisyti | redaguoti kodą]

PES nariai stebėtojai[taisyti | redaguoti kodą]

Parlamentinės grupės vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Parlamento pirmininkai[taisyti | redaguoti kodą]

Europos komisijos nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
  1. Parties and Elections in Europe: The database about parliamentary elections and political parties in Europe, by Wolfram Nordsieck
  2. Richard Dunphy (2004). Contesting Capitalism?: Left Parties and European Integration. Manchester University Press. Knygos ISBN Lietuvoje yra „ISBN 978-0-7190-6804-1“..