Maltos darbininkų partija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Malta 02 Valletta.jpg

Maltos darbininkų (leiboristų) partija, (MLP, maltietiškai Partit Labourista) – viena iš dviejų pagrindinių Maltos partijų. Tiek Britanijos valdymo, tiek nepriklausomybės metais ne kartą sudarė vyriausybes.

Įkurta 1920 m. kaip Darbo partija ir buvo valdanti partija iki 1947 m. 19381939 įvykdė socialinio aprūpinimo ir švietimo reformas.

1949 m. po kelių politinių krizių, pasitraukus iš partijos jos lyderiui dr. Pauliui Bofai, kuris kelis kartus buvo premjeru varžydamasis su kitu lyderiu Domu Mintofu, reorganizuota ir pavadinta Maltos darbininkų partija.

7-ame dešimtmetyje apribojo bažnyčios dalyvavimo politikoje galias, dėl to buvo atskiriamas nuo bažnyčios kiekvienas maltietis, įstojęs į MLP ar balsavęs už ją.

19711987 vykdė ekonomikos ir socialines reformas, žymiai pagerinusias gyvenimo lygį. Buvo nacionalizuoti visi bankai, ryšių priemonės, sausi dokai perduoti dirbančiųjų kontrolėn, sutvarkyta mokesčių sistema, įvestas garantuotas minimalus darbo užmokestis, sulygintos vyrų ir moterų darbo sąlygos. 1974 m. Malta tapo respublika.

MLP uždraudė JAV laivams įplaukti į Maltos uostus, pasiekė, kad iš salos būtų iškeltas NATO štabas, 1979 m. likviduota ir Didžiosios Britanijos karinė bazė.

1981 rinkimuose buvo gavusi 49,1 balsų ir turėjo 35 vietas parlamente. 19821987 Maltos prezidente buvo išrinkta A. Barbara. Reformas kiek sustabdė 8 dešimtmečio pabaigos ekonomikos krizė, iki 15 % padidėjo nedarbas, todėl, nors 1987 m. rinkimuose ir gavo 48,9 balsų bei 34 vietas Atstovų rūmuose, o partijos lyderis Alfredas Santas tapo ministru pirmininku, valdžią 1998 m. teko užleisti Nacionalistų partijai. 2003 m. parlamente gavo 30 vietų iš 65 ir liko opozicijoje.

2004 m. laimėjo 3 iš 5 Maltai skirtų vietų Europarlamente. MLP tapo PES nare.

SI narė nuo 1955 m., turi 30 000 narių. Glaudžiai bendradarbiauja su Visuotine darbo sąjunga.

Partijos pirmininkai:

  • 1949 m. – Domas Mintofas,
  • 1984 m. – Karmelis Mintofas Boničis,
  • nuo 1999 m. Alfredas Santas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]