Alfrēds Rubiks
| Alfrēds Rubiks | |
|---|---|
.png)
| |
| Alfredas Rubikas, 2014 m. | |
| Gimė | 1935 m. rugsėjo 24 d. Daugpilis, Latvija |
| Veikla | partinis bei politinis veikėjas |
| Partija | 1959 m. SSKP |
| Alma mater | 1963 m. Rygos politechnikos institutas, 1980 m. Leningrado aukštoji partinė mokykla |
Alfredas Rubikas (latv. Alfrēds Rubiks; g. 1935 m. rugsėjo 24 d. Daugpilyje, Latvija) – Latvijos komjaunimo, partinis bei politinis veikėjas, perversmininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas kovojo prieš Raudonąją armiją, patėvis kariavo Latvių legione. 1954 m. Rygos elektromašinų gamyklos pamainos meistras. 1954–1957 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1957–1960 m. Rygos elektromašinų gamyklos inžinierius technologas, technologų biuro vadovas. 1957–1963 m. studijavo Rygos politechnikos instituto Energetikos fakultete.
1962–1968 m. LLKJS Rygos miesto centro komiteto sekretorius. 1969–1976 m. Latvijos komunistų partijos CK pirmininko pavaduotojas. 1976–1982 m. LKP Rygos miesto Leningrado rajono Vykdomojo komiteto I sekretorius. 1978–1980 m. mokėsi Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje. 1981–1991 m. LKP CK narys. 1982–1984 m. Latvijos SSR vietinės pramonės ministras. 1984–1990 m. Rygos miesto Liaudies deputatų tarybos pirmininkas. 1990–1991 m. LKP CK I sekretorius, SSKP CK Politbiuro narys.
1991 m. rugpjūčio mėn. – GKČP pučo Maskvoje metu – Latvijos ypatingosios padėties komiteto pirmininkas. Suimtas, apkaltintas valstybės perversmo organizavimu. 1992 m. pašalintas iš Latvijos Aukščiausiosios Tarybos sudėties. 1993–1995 m. išrinktas Latvijos Penktojo seimo nariu, mandatas anuliuotas. 1995 m. už valstybės perversmo organizavimą nuteistas 8-iems metams laisvės atėmimo. 1996 m. atliekant bausmę, iškeltas kandidatu į Latvijos prezidentus, surinko 5 % balsų.
1997 m. kalėjęs 6 metus, išlaisvintas anksčiau laiko. Nuo 1999 m. Latvijos socialistų partijos pirmininkas. 2003–2006 m. mėnraščių „Latvijas Sociālists“ ir „Социалист Латвии“ redaktorius. Nuo 2005 m. politinių partijų susivienijimo „Santarvės centras“ pirmininko pavaduotojas. Nuo 2009 m. Europos parlamento narys.
Išleido knygas rusų kalba „Голосовали цветами“ (Ryga, 1997) bei „Требую признать невиновным“ (Maskva, 2001).