Daugpilio Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras

Koordinatės: 55°52′15″š. pl. 26°32′16″r. ilg. / 55.870845°š. pl. 26.537883°r. ilg. / 55.870845; 26.537883
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°52′15″š. pl. 26°32′16″r. ilg. / 55.870845°š. pl. 26.537883°r. ilg. / 55.870845; 26.537883

Soboro šoninis fasadas

Daugpilio Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras (latv. Daugavpils Svēto mocekļu Borisa un Gļeba pareizticīgo katedrāle, rus. Даугавпилсский православный кафедральный собор святых благоверных князей Бориса и Глеба) – Daugpilio miesto (Latvija) vyriausioji stačiatikių cerkvė. Statyta 1904–1905 kaip garnizono cerkvė, pašventinta 1905 metais. Neorusiškas stilius. Architektas – Michailas Prozorovas.

Dideliausia stačiatikių cerkvė Latvijoje, kas gali priimti 5 tūkst. lankytojų.[1]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Сахаров С. П. Православные церкви Латгалии. Историко-статистический обзор. Рига: 1939.
  • Kaminska R., Bistere A. Sakrālās arhitektūras un mākslas mantojums Daugavpils rajonā. — Рига: Neputns, 2006. — 296 с. — ISBN 9984-729-90-7

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Петровский, Юрий Даугавпилсский кафедральный собор Святых благоверных князей Бориса и Глеба отмечает свое 100-летие. «Наша газета» 2005 год, № 59 (343). Archyvuota kopija 2022-06-22 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka: Daugpilio Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Daugpilio_Šventųjų_kankinių_Boriso_ir_Glebo_stačiatikių_soboras&oldid=6720304"